DSC_0622Manęs dažnai klausia, kaip aš galiu susitaikyti su tuo, kad norėdamas savo elektromobiliu nuvažiuoti nuo Kauno į Vilnių turiu planuoti sustojimą Elektrėnų krovimo stotelėje, o grįžtant – Vievyje. Kai dar sužino, kad dažniausiai važiuojame visa 5 asmenų šeimyna, pakraupsta. Juk su vaikais važiuojant norisi, kad kelionė pasibaigtų greičiau dėl tam tikro nemažo decibelų kiekio, nuolat sklindančio nuo galinės sėdynės.

Taigi, atsakau – kiekviena kelionė elektromobiliu yra nuotykis, o susitikimai su kitais elektromobilių vairuotojais prie krovimų stotelių – istorijos, vertos aprašyti šio blogo puslapiuose. Taigi žemiau – vienas iš puikių to pavyzdžių – praėjusio savaitgalio kelionė Kaunas- Vilnius – Kaunas.

Tiems, kas jau pasiruošė užsidėti rožinius akinius pasakysiu taip – jei jūsų ilgesnės kelionės nebūna suplanuotos, norite nutolusį per 100 km ar daugiau miestą pasiekti per valandą ar mažiau (dažnai rizikuojant baudomis už greitį) – elektromobilis ne jums. Ypač ši pastaba galioja „skraidūnams” – Nissan Leaf maksimalus pasiekiamas greitis – 150 km/h, o mano asmeninė patirtis sako, kad važiuojant 130 km/h vienam kilometrui Nissan Leaf sunaudoja ~3% baterijos energijos. Taigi, nesunku paskaičiuoti, jog lekiant 130 km/h pilnai įkrautos baterijos užtektų iš Kauno pasiekti Rumšiškes, bet ne daugiau. O įkrovimo stotelės ten nėra…

Taigi, grįžtu prie kelionės į kurią šį kart važiavau ne su visa „chebra”, o vienas. Turėjau reikalų Vilniaus Akropolio prekybos centre, ten pat planavau susitikti su draugais, gyvenančiais Vilniuje.

DSC_0620 DSC_0621

Kelionė prasidėjo įprastai, kai Nissan Leaf elektromobilis buvo įkrautas 100%, o kilometrų skaičiuoklė rodė įspūdingai optimistinį 150 km galimą nuvažiuoti nuotolį. Važiuojant apie 90 km/h, nuvažiavęs nuo namų 57.9 km, Elektrėnų stotelę pasiekiau su 52% baterijos ir 71 km nuvažiuojamo atstumo likučiu.

Tikėtina, kad tęsdamas kelionę panašiu greičiu Vilnių būčiau pasiekęs ir be krovimo Elektrėnuose, bet Vilniuje, mano žiniomis, yra vos viena greito įkrovimo stotelė prie Operos ir Baleto teatro ir ji, pasak žiniasklaidos šaltinių, dažnai būna užimta elektromobiliais važinėjančių vilniečių bei Smart Taxi turimų elektromobilių, taigi, rizikuoti nenorėjau ir prijungiau savo Nissan Leaf įkrovimui Elektrėnų stotelėje.

Paprastai planuoju keliones taip, kad krovimo metu galėčiau papietauti Šaltinėlio kavinėje, prie kurios yra įkrovimo stotelė. Šį kartą žinojau, kad maistą vartosiu su draugais Vilniuje, tad tiesiog sėdėjau automobilyje ir tikrinau naujausius Facebook statusus bei skaičiau naujienas.

DSC_0622Prabėgus vos 10-15 min į įkrovimo stotelę atvažiavo dar vienas, įvairiausiais rėmėjų lipdukais aplipdytas Nissan Leaf. Ekipažą sudarė 4 piliečiai – dvi moterys ir du vyrai. Iš kart supratau, kad tai – vakar (gegužės 6 dieną) vykusių elektromobilių lenktynių dalyviai.

Tiems, kas nesidomi ir nieko nėra girdėję apie elektromobilių lenktynes Lietuvoje – tai antrą kart vykstančios savotiškos lenktynės, kurių metu 10 ekipažų su skirtingų gamintojų (2015 metais) arba vieno gamintojo (2016 metais) elektromobilių varžosi, kas greičiau iš Vilniaus pasieks Palangą. Dėl jau minėtų greičio, baterijos sekimo bei kitų Nissan Leaf ir šiaip elektromobilių savybių, tai nėra tikros lenktynės. Tai labiau – matematinės skaičiavimų (kas labiau apsimoka – greičiau važiuoti, bet ilgiau krauti ar lėčiau važiuoti, bet trumpiau krauti) ir ekonominių vairavimo sugebėjimų patikrinimas.

2015 metais lenktynėse iš dalyvavusių skirtingų automobilių gamintojų nugalėjo Kia Soul vairavęs ekipažas. 2016 dalyvavo tik Nissan Leaf (ir, kažkodėl 9, o ne 10), tad, žinoma, nugalėjo Nissan Leaf. Na, bet vienodi automobiliai leido pasireikšti vairuotojų savybėms, kurios ir buvo lemiamas veiksnys šiemet.

Taigi, grįžtu prie Elektrėnuose sutikto lenktyninkų ekipažo. Nesu automobilizmo žinovas, tad nežinau Lietuvos lenktynininkų ar apie automobilius rašančių žurnalistų veidų, taigi ekipažo narių identifikuoti negalėjau. Manau, iš Lietuvių galėčiau identifikuoti tik  Benediktą Vanagą, nes jo pilna visur, o kiti daugiau mažiau yra šešėlyje ir juos žino tik tikri fanai.

Kadangi krovimo stotelėje Nissan Leaf tinkantis CHAdeMO kabelis – tik vienas, tol, kol aš kroviausi, „lenktynininkai” laukė. Na, o aš pasinaudojau šansu ir pakalbinau iš pradžių vieną iš vyriškių, o po to – vieną iš merginų.

Paklausiau, kelintą vietą pavyko pasiekti ir vyras atsakė – antrą. Vėliau, pagal šią informaciją identifikavau, kad man pasisekė pabendrauti su tikrai žymiu piliečiu – daugkartiniu žurnalistų ralių nugalėtoju Renaldu Gabartu. Jis dar pasakė, kad nugalėtojų ekipažas, vedamas į priekį lenktyninko Sauliaus Girdausko, kuriam jie nusileido vos 9 minutes, laimėjo, greičiausiai, dėl to, jog pasirinko strategiją greitai važiuoti nuo Vilniaus iki Vievio įkrovimo stotelės.

Renaldui nuėjus į kavinę, viena iš ekipažo merginų paklausė, kur važiuoju ir kiek laiko planuoju krautis, mat nuo to priklausė jų kelionės planas. Pažiūrėjusi į įkrovimo stotelės ekraną, kuris tuo metu rodė 79% ir išsiaiškinusi, kad važiuoju į Vilnių, ji paklausė, ar neketinu papildyti baterijos Vilniuje, mat iki jo man tikrai užtektų jau tuo metu buvusio įkrovimo.

Pasidalinau savo žiniomis apie vienintelę greitąją įkrovimo stotelę Vilniuje ir nuogąstavimu, kad rasiu ją užimtą, todėl turiu planą krautis grįžtant į Kauną Vievyje, o tam reikia praktiškai pilnos baterijos, įkrautos Elektrėnuose. Pasirodo, mano žinios apie greitąsias įkrovimo stoteles Vilniuje – jau pasenusios, mat prie Vilniaus Akropolio prieš porą savaičių atsirado nauja stotelė. Kadangi kaip tik planavau važiuoti į Akropolį, padėkojau už žinias ir atjungęs savo Nissan Leaf nuo krovimo stotelės pajudėjau Vilniaus link.

Beje, dar spėjau jos paklausti apie geriausią strategiją elektromobilių lenktynėse. Pasirodo, nugalėtojai iki Vievio įkrovimo stotelės „lėkė” netaupydami, tada labai taupydami pasiekė Kryžkalnyje pastatytą laikiną greitojo įkrovimo stotelę, o nuo jos – vėl gan greitai – iki Palangos. Beje, Renaldo ekipažas Kryžkalnį pasiekė su vos 1% baterijos likučiu, tad nedaug trūko ir iki ne tokios sėkmingos pabaigos.

Kitas reikalas – mergina pasakė, kad jos ekipažas finišą pasiekė per 5 valandas ir 9 minutes. Pagal tai supratau, kad sutiktame Nissan Leaf buvo ne vieno, o bent jau dviejų lenktynių ekipažų atstovai.

Na, o pasiekęs Vilnių sužinojau dar puikių naujienų apie greitųjų stotelių tinklą, o grįžęs namo identifikavau ir sutikto lenktynių ekipažo narius, bet apie tai – kitoje šio straipsnelio dalyje, jau netrukus.

Previous articleAutomobilio pirkimas iš Amerikos (6 dalis)
Next articleAutomobilio pirkimas iš Amerikos (7 dalis)

1 COMMENT

  1. Važiuoju daug, patarčiau daugiau naudot neutralią pavarą, ir mažiau regeneracijos (nes regeneruojant stabdo, labai dažnai be reikalo), regeneracija gerai tik kur nors mieste, kur stop-start pastoviai, arba nuo didelių pakalnių.
    Taip pat dažniau „slėptis” už furų, nes tada galima net keliolika km su 1kwh nuvažiuot, ypač lygioj vietovėj.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here