Tesla Model SPirmoje Tesla Model S apžvalgos dalyje aprašiau tai, ką patyriau per kiek daugiau nei savaitę su Model S 85. Apžvelgiau komfortą, mano įžvelgtus trūkumus bei privalumus, dizainą, patogumą bei kitus aspektus. Antroji šios apžvalgos dalis – labiau techninė. Pasigilinsim į Tesla baterijų talpas, jų skaičiavimo metodiką, įkrovimo galimybes, jungtis bei spartą.

Taip pat apžvelgsiu ir tai, kas Tesla daro Tesla – autopilotą. Per kelionę į Berlyną ir kelis trumpesnius pasivažinėjimus Lietuvoje turėjau daug laiko išbandyti visas elektronines pagalbos vairuotojui priemones ir manau, kad iki tobulumo mes esame dar gan toli. Mano asmenine nuomone, dauguma vairuotojo asistentų sistemas turinčių šiandieninių automobilių gali būti pavadinti „aklais”. Na, o Tesla priskirčiau „silpnaregių” draugijai. Geriau nei visi, bet, deja, netobula.

Tesla baterijos talpa

Tesla Model S baterijos būna nuo 60 iki 100 kWh talpos. Tiesa, Tesla, kaip ir Nissan, nurodo visą, o ne panaudojamą baterijos talpą, tad reali talpa yra kiek mažesnė. Tesla, kuria važiavau aš buvo S85, tad baterijos talpa (visa) – 85 kWh. Palyginus su visais kitais elektromobiliais, kuriuos mes žinome, tai – milžiniškas kiekis, leidžiantis nuvažiuoti nuo 250 iki 400 km, priklausomai nuo sąlygų. Lyginant su dažniausiai pas mus sutinkamais Leaf, toks atstumas yra žiauriai gerai. Nuo šių metų Tesla turi jau ir vieną kitą realų konkurentą, tad ateityje toks nuvažiuojamas atstumas bus daugiau mažiau norma, bet kol kas nuo pat 2012 metų dar neaplenkė niekas.

Tesla Model S baterijų įkrovimo sparta

Super greitas Tesla įkrovimas

Tesla baterijų maksimali įkrovimo sparta – 120 kW. Deja, tokia įkrovimo galia Lietuvoje nepasiekiama. Artimiausias Tesla Supercharger važiuojant link Berlyno – Poznanėje. Ten pirmą kartą mačiau būtent tokią įkrovimo galią. Jei Supercharger turėtume ir Lietuvoje – Tesla būtų dar geresnis elektromobilis. Na, o kol kas jis yra tobulas pasirinkimas kelionėms po Europą – greitas ir nemokamas (su išimtimis) įkrovimo tinkas yra super. Neveltui taip ir vadinasi.

Beje, Tesla įkrovimo jungtis JAV ir Europoje skiriasi, tad jei perkate Tesla elektromobilį JAV ir jo neperdarinėjate pas vietinius šamanus, pasinaudoti Supercharger tinklu Europoje nepavyks. Net ir pabūrus, garantijos, kad Supercharger galimybėmis jūs naudositės sėkmingai, deja, nėra. Ypač, jei JAV jūsų Tesla buvo gamintojo „nurašyta”.

Greitas įkrovimas

Lietuvoje ir kitur, kur nėra Tesla Supercharger tinklo, visus Model S / X galima įkrauti greito įkrovimo stotelėse, turinčiose Chademo jungtį. Tiesa, tam reikia perėjimo iš JAV / EU Tesla jungties į Chademo. Maksimali tokio įkrovimo galia apribota paties Chademo standarto ir siekia 50 kW. Taigi, tokioje stotelėje pildyti Model S 85 užtruks apie porą valandų.

Su Europoje „stumiamu” greito įkrovimo standartu CCS (Type 2 jungtis + greito įkrovimo kontaktai) Tesla nedraugauja. Bent jau kol kas, nors spėjama, kad europinis Model 3 bus pirmasis Tesla elektromobilis turėsiantis tokią įkrovimo jungtį. Tai bus aktualu, mat kai kurios ultra greito įkrovimo stotelės, galinčios teoriškai įkrauti elektromobilius iki 350 kW galia, turi tik CCS jungtis. Beje, 4 tokios ultra greito įkrovimo stotelės numatytos ir Lietuvoje.

„Lėtas” Tesla įkrovimas

Vėlgi, kodėl lėtas kabutėse? Todėl, kad Tesla yra vienas tų nedaugelio elektromobilių gamintojų, turinčių trifazio įkrovimo galimybę. Dar turime Renault ZOE, Mercedes B250E ir, jei neklystu, Toyota Rav4 EV. Maksimali Tesla „lėto” įkrovimo galia siekia net 22 kW (priklausomai nuo modelio ir gamybos metų), tad netgi S 85 bateriją pripildyti galima per mažiau nei 4 valandas.

Labai geras palyginimas – su 2018 metų naujausiu Nissan Leaf. Šis teoriškai gali įkrauti baterijas 50 kW galia, bet joms kiek pakaitus priima lygiai tiek, kiek Tesla  lėtuoju įkrovimo režimu – 22 kW. Tik dar viena iš iliustracijų kiek toli elektromobilių kūrime yra pažengusi Tesla.

Beje, „lėto” įkrovimo galia yra dar vienas dalykas, kuris Tesla su metais pasidarė prastesnis – modeliai po 2017 metų maksimaliai gali priimti nebe 22, o 16.5 kW. Nežinau, kodėl taip atsitiko, bet, matyt, arba 22 kW dvigubi įkrovikliai buvo tiesiog per didelė prabanga, arba jų patikimumas gamintojo netenkino.

Lėtam įkrovimui Europiniai Tesla Modeliai naudoja Type 2 jungtį, o modeliai iš JAV su ja, deja nesuderinami. Tad, jei jūsų Tesla iš JAV ir jos šamanai dar neperdarė į europinę, Type 2, kaip ir Europinė supercharger jungtis jums netiks.

Įkrovimo greitį Tesla rodo dviem būdais – kilometrais, kuriuos galėsite nuvažiuoti arba kilovatais. Man asmeniškai priimtinesnis yra kilovatų stebėjimas, nes pagal tai lengva spręsti kokio greičio įkrovimas šiuo metu vyksta. Paprastiems vartotojams, tikėtina, patogiau skaičiuoti kilometrais. Man pritrūko informacijos, kurią matome Lietuvos greito įkrovimo stotelėse – per kiek laiko planuojama įkrauti bateriją. Tesla Supercharger ekrano nėra, tad šios informacijos irgi nėra, o pats automobilis laiko prognozės, deja, nerodo.

Nemokamas Tesla supercharger *

Kodėl parašiau su žvaigždute? Todėl, kad ne visi Tesla elektromobiliai gali nemokamai naudotis Supercharger tinklu. Nemokamą supercharger galimybę turi visi Model S ir Model X, parduoti iki 2017 metų pradžios. Tokie automobiliai, net ir parduoti naujam savininkui vis dar turi nemokamo įkrovimo galimybę.

Nuo 2017 metų sąlygos kiek pasikeitė ir nemokamą įkrovimą gavo visi tie, kurie pirko Model S ir Model X su rekomendacijomis iš jau Tesla vairuojančių savininkų. Beje, ši nemokamo įkrovimo galimybė nepersiduoda antram ir sekantiems savininkams, tad nusipirkę tokį Model S bei Model X, už Supercharger kilovatus mokėsite pinigus.

2018 09 16 buvo paskutinė diena, kai perkantys naują Tesla Model S / Model X bei Model 3 (jei neklystu – tik brangesnių modelių) dar galėjo su rekomendacija pretenduoti į nemokamą įkrovimą, o dabar tokios galimybės nebeliko. Tesla Model S bei Model X pirkėjai vis dar gauna 400 kWh kreditą kiekvienais metais, o Model 3 pirkėjai, deja, tokių lengvatų neturi. Neturint kreditų ar jiems pasibaigus įkrovimas JAV kainuoja 0.24-0.26 USD už kilovatvalandę. UK viena kWh kainuoja 0.2 svaro.

Tesla autopilotas – vairuotojo pagalbininkas

Primenu, kad visa mano Tesla patirtis paremta 2015 metų Model S 85 pavyzdžiu. Šis modelis turi pirmos kartos autopiloto „geležį”, tad viskas, ką skaitysite žemiau yra būtent apie tokį technologinį žaislą. Mano asmenine nuomone, kaip ir rašiau straipsnio pradžioje, visos Tesla turimos sistemos vis dar sugeba tik padaryti Tesla „silpnaregiu”. Tiesa, kiti yra tik „aklųjų” grupėje. Kodėl? Pabandysiu atsakyti:

Tesla linijų atpažinimas bei jų laikymasis

Kaip ir naujausias Leaf, e-Golf, Ioniq ar i3, Tesla jau senokai turi linijų laikymosi sistemą (LKA arba Line keeping assistant). Ji yra pati geriausia iš visų, kurias man teko bandyti, bet vis tiek nėra tobula. Linijas Tesla mato tiek mieste, tiek užmiestyje. Jau to kai kurie konkurentai nesugeba. Tesla gana puikiai tvarkosi su viena kelio juostos žymėjimo linija. Čia krenta dar didesnė dalis konkurentų.

Tesla pranašumas prieš visus pradeda ryškėti tada, kai linijų išvis nėra. Tada Tesla seka priešais važiuojančius automobilius. Jei toks automobilis važiuoja ten, kur ir jūs – jums beveik pasisekė. Pasisekė todėl, kad nė vienas kitas mano bandytas konkurentas to nemoka. Klausiate – kodėl tada beveik? Pailiustruosiu pavyzdžiu.

Tesla linijų laikymasis ir mažo spindulio žiedinė sankryža

Lenkija, kelio remonto ruožas su linijom bei mažo spindulio žiedinėmis sankryžomis. Kol važiuojame tiesiai – viskas tobula. Linijų laikosi, mašinas seka. Kas gi atsitinka atvažiavus į mažą žieduką, kuriame linijų nėra? O gi štai kas – į žiedą įvažiuojate sekdami prieš tai važiavusį automobilį. Puiku? Taip. Tada automobilis prieš jus pradeda sukti žiedu. Primenu, žiedas be juostų ir mažo spindulio.

Spėkite, ką pagalvoja Tesla autopilotas? O gi kad automobilis prieš jus nusuko į kairę, o jums atsivėrė laisvas kelias. Ką daro autopilotas tada – išlygina vairą ir „spaudžia gazą”. Viskas kaip ir būtų OK, bet jūs – mažame žiede, kurio šonai – betoniniai blokai. Pirmą kartą Tesla iškrėtus tokį „šposą” nedaug trūko iki išbandymo kas stipresnis – blokas ar Tesla. Kitus kartus jau tai dariau puikiai žinodamas, ką autopilotas darys blogai, tad bučinių su betoniniais blokais išvengiau.

Tesla linijų laikymasis ir Lietuvos keliai bei oras

Antras linijų laikymosi sistemos trūkumas, kurį, tikėtina, turi visi šia sistema apginkluoti automobiliai. Būtent tai, kas vis dar leidžia mums pasidžiaugti, kad žmogus daro sprendimus, kurie atitinka sąlygas. Kompiuteris gi juos daro taip, kaip buvo užprogramuotas, jei jam neleidžiama pačiam mokytis ir priimti sprendimų.

Taigi, linijų laikymasis yra važiavimas tam tikroje vietoje eismo juostoje, palaikant nustatytą atstumą tiek nuo vienos, tiek nuo kitos kelio žymėjimo linijos. Idealiame pasaulyje tai yra puikus sprendimas, bet realiame pasaulyje ši KIA sistema vis bando įsukti į viešojo transporto stoteles mieste, mat dešinė linija ties stotelėmis suka link jų.

Tesla tokių klaidų nedaro, bet ji irgi laikosi eismo juostoje, kaip buvo suprogramuota. Spėkite, kas yra ta vieta? Taip – tai yra būtent ta vieta, kuria važiuoja didžioji masė vairuotojų – maždaug per juostos vidurį. O jei visi ten važiuoja, atsitinka kas? O gi susiformuoja vėžios. Apie tai, kad vėžiomis važiuoti nėra pats maloniausias reikalas, ypač „avint” platesnes padangas, manau, žino ne vienas. Taigi, žmogus, matydamas tokias vėžes, stengiasi važiuoti šalia jų. Autopilotas, deja, varo tiesiai per jas.

Dar blogiau, jei jūsų kelionės metu ar vos prieš ją palijo. Vėžios tokiu atveju būna pripildytos vandens ir jomis važiuoti ne tik kad nemalonu, bet ir pavojinga. Ką daro Tesla autopilotas? Atsižvelgia į oro sąlygas? Ne, baikit, nemanau. Jis klusniai daro tai, ko prašote – laikosi juostų ir „mina” tokiu greičiu, kokį nustatėte. Jei bandote jam parodyti, kad norėtumėte važiuoti šiek tiek kairiau ar dešiniau, pasipiktina, ir linijų laikymosi sistemą tiesiog išjungia. Beje, taip daro ir visos konkurentų linijų laikymosi sistemos.

Tesla juostų laikymasis – kada naudoti?

Mano nuomone, juostų laikymasis padeda jums važiuoti labiau atsipalaidavus, bet pamiršti kontrolę ir besąlygiškai pasitikėti šia sistema tikrai nepatarčiau. Idealios sąlygos šiai sistemai:

  • jei važiuojate magistrale ar greitkeliu ir jame daugiau automobilių nėra
  • jei važiuojate magistrale ar greitkeliu pirma juosta ir jus netrikdo važiuoti iš paskos sunkvežimiams 90 km/h greičiu ar juos retkarčiais lenkti
  • jei važiuojate 3 juostų autobano antrąja juosta ir iš jos niekur nesitraukiate bei niekam netrukdote
  • jei „skrendate” 3 ar daugiau juostų autobano kairiąja juosta taip, kad niekas kitas jūsų nelenkia.

Na, ir žinoma, jei juostos yra sužymėtos, kelias nedaro keistų staigių posūkių, kelyje nėra vėžių ar jos nėra šlapios… Ir nėra stovinčių kliūčių. Na ir dar nėra kelio remonto su geltonomis ir baltomis juostomis šalia. Tokia konfigūracija autopilotą išmuša iš vėžių ir jam pasidaro absoliučiai dzin, kad laikydamiesi jo manymu teisingos eismo juostos brauksite šonu per betoninius atitvarus. Stovinti kliūtis – ne kliūtis…

Tesla pastovaus greičio palaikymas

Aš esu vienas iš tų vairuotojų, kuris pastovaus greičio palaikymą naudoja nuolat. Žinau, kad tokių nėra daug, bet tiksliai žinau, kad yra. Man iš principo pastovaus greičio palaikymas yra privaloma / būtina automobilio funkcija ir aš puikiai žinau, kaip ji veikia, nes nė vienas mano automobilis nuo 2003 metų nebuvo be šios sistemos, dažnai skambiai vadintos „autopilotu”.

Kaip bebūtų keista, pastovaus greičio palaikymas Tesla yra mano asmenine nuomone kiek keistokas. Pirmas dalykas – šios funkcijos rankenėlė yra kairėje. Per kelionę ne vieną dešimtį kartų vietoje greičio palaikymo jungiklio mirgėjau posūkiais arba mirksėjau ilgosiomis šviesomis. Bent jau man – labai nepatogus Tesla sprendimas. Jei šios funkcijos nėra tarp funkcijų ant vairo, paprastai esu pratęs prie dešinėje pusėje esančios rankenėlės.

Kitas dalykas – galbūt aš kvailas vartotojas, bet paprasčiausia „resume” funkcija, kurią visuose kituose savo automobiliuose naudoju nuolat norėdamas grįžti į buvusį greitį, Tesla veikia neprognozuojamai. Kartais – grįžta į buvusį greitį. Kartais – į maksimalų greitį, kuriuo Tesla nuomone galima važiuoti (deja, gan dažnai ši nuomonė neteisinga). Atrodo, kad šiai paprastai funkcijai Tesla priskyrė per daug visokių „IF’ų”. Gavos kaip gavos, bet man buvo tikrai nepatogu ir Tesla pastovaus greičio palaikymo kūrėjai per atstumą buvo daug kartų pasiųsti „toliau”.

Pastovaus atstumo palaikymas (adaptive CC)

Už šią funkciją galima Tesla labai stipriai pagirti. Ji veikia puikiai – mato kliūtis (judančias), stabdo, greitėja. Veikia tiek mieste, tiek ir greitkeliuose. Jei kiti tokia sistema aprūpinti automobiliai ją naudojant mieste nuo sankryžos pajuda pensininko su berete režimu, tai Tesla startuoja žvaliai ir sistemą tikrai galima naudoti praktiškai bet kada.

Tiesa, ir čia ne be problemėlių. Dviratininkų greičio skirtumas nuo Tesla yra milžiniškas, o radaro matuojamas atstumas į priekį yra, matyt, per mažas. Taigi, dviratininką Tesla autopilotas pamato, bet pamato per vėlai. Dėl didelio greičių skirtumo, pamačius per vėlai priartėjama labai greitai, o tada, jei spėja, Tesla „mina” avarinį stabdį ir visaip raudonais fonais signalizuoja apie pavojų. Manau, kad problemą gan lengvai turėtų išspręsti modernesnis radaras, matantis toliau.

Kita „problemėlė”, su kuria tvarkytis bus kiek sunkiau – pėstieji, einantys per perėją, nėra jokia kliūtis. Vėlgi – už vairo sėdite jūs ir jūs turite daryti sprendimus ar stoti prieš pėsčiųjų perėją juos praleisti. Vienok, norėtųsi, kad ir pagalbinės sistemos šioje vietoje pagelbėtų. Taip pat kaip ir norėtųsi, kad raudonas šviesoforo signalas būtų priežastis stoti prie sankryžos. Deja, kol kas tai – tik jūsų galioms.

Tesla ženklų atpažinimas

Vėlgi, sistema su dideliu potencialu ir … didelėm problemom. Rodos, atpažinai ženklą ir nustatai greitį pagal jį. Paprasta? Ne visai. Tesla ne tik atpažįsta ženklus, bet jei jų nėra – tikėtina, turi dalį tų ženklų navigacijos sistemoje ir jais vadovaujasi. Net ten, kur ženklų seniai nėra (o gal ir nebuvo).

Miesto ženklas su nameliais (pilna Lenkijoje, pas mus jau irgi yra), kaip ir miesto ženklas su geltonu / baltu fonu – ne ženklas. Pagal jį Tesla greičio nekeičia, tad jums tenka jį keisti pačiam. Kai tai darote patys – išjungia pagalbines sistemas, kaip linijų laikymasis. Jei bandote įjungti linijų laikymosi sistemą vėl, dažniausiai bando pasiekti greitį, kuris yra nurodytas Tesla sistemoje. Ir visai nesvarbu, kad tai – 40 km/h daugiau, nei iš tikrųjų galima. Taigi, turite pasirinkimą – arba leidžiate viską daryti Tesla „protui”, arba darote viską pats. Viduriuko nėra.

Dar įdomesnė situacija, kai tarp miestukų keliuku važiuojate 100 km/h su pastovaus greičio palaikymu ir staiga Tesla stipriai numina stabdžius bei pradeda važiuoti 40 km/h, nes kažkodėl nusprendžia, kad ten yra (buvo) 40 km/h apribojimo ženklas. Paaiškinti, kad ženklo nėra ir kad sprendimas, švelniai tariant, vairuotojo ir keleivių nedžiugina nepavyks. Arba važiuosite rankiniu būdu taip, kaip norite, arba automatiniu, bet taip kaip norės Tesla. Viduriuko, kad ir koks auksinis jis būtų, nėra.

Tesla automatinis rikiavimasis*

Vėlgi, skyrelio pavadinimas su žvaigždute ir ji čia ne dėl mano klaidos. Tesla moka rikiuotis į abi puses, bet tam, kad ji tai darytų turi būti įjungtas autopilotas ir turi būti rankiniu režimu įjungiamas bei laikomas posūkio signalas. Jei posūkį rodysite nepilnai įjungę ir jau pradėjus rikiavimosi manevrą posūkių rankenėlę paleisite, manevras bus nutrauktas. Funkcija nebloga, bet jai dar reikia gerokai patobulėti. Bet jau pirmos kartos autopilotui mano vairuotoje S 85.

Rikiavimasis į kairę daugiau mažiau atliekamas tvarkingai – pradėjai rodyti posūkio signalą, Tesla gan greit nusprendžia, kad rikiuotis saugu ir rikiuojasi. Minusas – vėlgi, turbūt, dėl radaro matuojamo / apdorojamo atstumo – jei kažkas iš galo „atskrenda” – tai ne kliūtis. Buvo vienas atvejis kai Tesla rikiavosi ir automobiliui esant „aklojoje” zonoje ir važiuojant panašiu greičiu, bet tai turbūt buvo greičiau išimtis, nei taisyklė.

Rikiavimasis aplenkus kliūtį yra, mano nuomone, išspręstas prasčiau. Tam, kad Tesla jau rodant posūkį pradėtų po lenkimo rikiuotis atgal į dešinę juostą reikia gal daug laiko. Kai kuriais atvejais – iki 8 sekundžių nuo posūkio parodymo iki rikiavimosi manevro pradžios. Galbūt, tai yra saugesnis persirikiavimas lenkiamo objekto atžvilgiu, nes užtikrinamas pakankamas tarpas „įlįsti” atgal. Vienok, tai yra absoliučiai nesaugu atvažiuojančių greičiau ta juosta, kuria yra lenkiama.

Paprastai, kai lenki kliūtį ir matai, kad kažkam, važiuojančiam gerokai greičiau trukdai, stengiesi kuo greičiau grįžti į savo eismo juostą. Nerašyta taisyklė – jei parodei posūkį į dešinę, iškart darai ir manevrą į tą pusę. Tesla, kaip minėjau, po posūkio indikacijos dar nedaro manevro iki 8 sek. To tikrai negali prognozuoti kiti vairuotojai, tad natūraliai, gali būti nemaloniai nustebinti ir susiinstaliuoti į jūsų elektromobilio galą.

Iš vienos pusės – tai yra ne Tesla problema – juk tas, kas lenkia, turi įsitikinti, kad tai saugu. Kita vertus – yra nerašytos taisyklės ir įpročiai, tad dažnas greičiau atvažiuojantis, pamatęs, kad priekyje kliūtį lenkiantis vairuotojas rodo grįžimo į savo juostą posūkį, net nestabdo, mat skaičiuoja, kad kol priartės, lenkiančiojo jo juostoje nebebus. Tik va nežino apie 8 sekundes, kurias yra sau suplanavęs Tesla kompiuteris 🙂

Dar nežino ir apie tai, kad pats rikiavimosi manevras daromas labai palengva. Vokietijos autobane ne kartą teko per jėgą Tesla traukti atgal į savo eismo juostą neapsikentus lėtumo ir matant, kad naudodamas šią pagalbinę vairuotojo sistemą sukeliu avarines situacijas. Galbūt, sistema veiktų idealiai jau šiandien, jei visi važiuotų su tokia pat sistema, bet taip, kol kas yra tik tobulame, neegzistuojančiame pasaulyje. Reziume – puiki funkcija su „pipiriuku”.

Tesla automatiniai tolimųjų šviesų žibintai

Funkcija, kurios nė vienas kitas mano turėtas / ilgiau bandytas automobilis neturi. Teoriškai – gera pagalbinė sistema. Realiai – gerai veikia tik prie tam tikrų sąlygų. Ypač tada – kai kelyje esate vienas…

Kai mokiausi vairuoti, instruktorius man aiškino tokį dalyką – jei matai prieš tave važiuojančio automobilio galinius žibintus, tai jis tavo tolimąsias šviesas mato per gerai ir tokiu atveju jų jungti nereikėtų. Tesla turbūt to niekas nemokė. Arba vėlgi – „akys” per silpnos. Ne kartą priekyje esantis automobilis mirksėjo avariniais žibintais, įrodydamas, kad mano vairavimo instruktorius buvo teisus ir kad Tesla tolimųjų šviesų žibintus jungė per anksti.

Žmonės vis dar masto geriau ir junginėdami šviesas – jei matote, kad prieš kalnelį už jo atvažiuoja „ilgos” šviesos, savąsias išjungiate, taip dažniausiai paskatindami ir kito automobilio vairuotoją padaryti tą patį. Tesla, deja, sulaukia, kol pastarasis išjungia ir vėl įjungia ilgas šviesas, taip duodamas suprasti, koks „kiauliukas” jūs esate. Lygiai tas pats – su automobiliu už posūkio. Jis, matydamas jus už posūkio, tolimųjų šviesų žibintus artėdamas išjungia, o Tesla už posūkio, deja nežiūri.

Dar linksmiau darosi, jei važiuojate per kelis kalnelius. Jau, rodos, Tesla pamatė atvažiuojančias kito automobilio šviesas, išjungė savąsias ir štai kalniukas, už kurio pasislėpėte. Ilgos šviesos – on! Dar reiktų „košės įkrėsti” ir šiai sistemai, mat kalniukai Tesla paskatina įjungti ilgas šviesas ir važiuojant iš paskos kito automobilio. Logiškai juk reiktų galvoti, logiškai!

Tesla navigacija

Tobulos navigacijos sistemos man dar matyti neteko. Mano karjera su šiom sistemom prasidėjo nuo to, kad į kelionę Danijon automobilyje sumontavau stacionarų (!!!) kompiuterį, normalų monitorių, klaviatūrą bei pelę ir USB GPS imtuvą su archajine Autoroute programa. Tada kelių šimtų metrų paklaida ir GPS pozicijos matavimas kas 12 sek buvo norma. Dabar tai būtų katastrofa.

Kaip ir visos kitos navigacijos programos, taip ir Tesla navigacijos sistema yra netobula, bet tuo pačiu turi unikalių superinių funkcijų. Pirma jų – kelionės bei baterijos likučio planavimas. Labai patogus, su kelionės grafiku bei labai tiksliais perskaičiavimais kelionės metu.

To labai trūksta kitiems elektromobiliams, tad norėčiau, jog bent kažką panašaus išmoktų padaryti ir kiti. Kitų elektromobilių rodomas „range” bei įspėjimas apie įkrovimo būtinybe yra niekas, palyginus su Tesla planuotoju bei gebėjimu netgi į kelionę papildomus įkrovimus įtraukti. Ko pasigedau – multi point navigavimo. Yra tikslas ir finišas, tarpinių pointų nėr. Tiesa, Tesla ekspertai sako, kad tai galima „apeiti” kelionės maršrutus sudarinėjant kompiuteryje, o po to juos perkeliant į Tesla.

Kaip jau minėjau, Tesla visada turi interneto ryšį. Puiku! Deja, nors ir vienas mūsų mobilaus tinklo operatorius rodo įvairiausius eksperimentus, kaip važiuoja per Lietuvą bei visur randa tobulą ryšio kokybę, ji ne visur tokia yra. Kai kur nei kokybės, nei ryšio nėra. Paprastai, navigacijos sistemos su tokia bėda tvarkosi gan neblogai.

Tesla gi žemėlapius nuolat „pučia” iš interneto. Pliusas – jie turbūt naujausi visada (nors ir neatrodo taip). Minusas – kai nėra ryšio, nėra ir žemėlapio. Jokio. Tik tinklas iš lygiagrečių ir įstrižainių… Kelionės metu taip buvo atsitikę kelis kart. Nebuvo kritiška, bet nebuvo ir labai džiugu.

Tesla Model S – mano subjektyvus verdiktas

Kaip jau turbūt supratote iš viso ilgo dviejų dalių straipsnio – Tesla man sukėlė labai skirtingus jausmus, tad negaliu šio elektromobilio įvertinti vienareikšmiškai. Jame yra begalė pliusų (tame tarpe ir ant baterijos), bet yra ir erzinančių dalykų, kurie gal ir nebūtų problema, jei tai būtų Nissan Leaf ar analogiškos klasės / kainos elektromobilis. Deja, kai kaina siekia 80-150 tūkst. eurų, vertinimo kartelė yra gerokai aukščiau. Ir visai nesvarbu, kad nemažą kainos dalį sudaro baterija, matuojama juk lyginant panašios kainų kategorijos automobiliais.

Mano asmenine nuomone, komforto, medžiagų kokybės, garso izoliacijos bei ergonomikos Tesla dar reikia pasimokyti iš segmento geriausiųjų. Kaip ir jiems reiktų pasimokyti iš Teslos kai kurių genialių sprendimų.

Kaip aš sau piešiu tipinį Tesla vairuotoją Lietuvoje? Vadovaujančias pareigas užimantis ar nuosavą verslą turintis pilietis, gyvenime išbandęs ir turėjęs labai gerų automobilių, bet susidomėjęs technologijomis / elektromobiliais ar šiaip norintis būti madingas / žalias. Toks vairuotojas nesunkiai sau leistų BMW 7, Audi A8, Mercedes S ar Lexus LS. Galbūt, toks garaže ir taip yra, o Tesla yra tik to papildymas.

Toks vairuotojas dažniausiai tikrai neskaičiuoja, kad pirkdamas Tesla jis sutaupys pinigų. Išleidžiant automobiliui tokią pinigų sumą, kelių tūkstančių eurų sutaupymas kurui nėra kažkoks ypatingas reiškinys. Tai automobilis parodantis statusą ir galimybes, o ne ekologiją bei taupymą. Žinoma, būna ir išimčių.

Ar / kada aš pirksiu Tesla?

Na, ir turbūt klausimas, kurio manęs klausia gan dažnas pašnekovas – kada aš pirksiu Tesla? Tai štai, pasivažinėjęs su Tesla ir susidėliojęs visas mintis apie šį automobilį į „lentynėles”, sau turiu tokį atsakymą. Jei Tesla Model S 85 europinis kelių metų modelis su galiojančia garantija kainuotų apie 30 tūkst. eurų – imčiau negalvodamas. Mažos ir didelės smulkmenos už tokią kainą būtų nustelbtos pliusų. Visgi, galvojant logiškai, tai man kol kas negresia.

Tesla vis dar nėra gilias tradicijas ir daug automobilių gaminimo patirties turintis gamintojas. Todėl Tesla elektromobiliai genda ir mano asmenine nuomone, galiojanti garantija turint Tesla yra būtina. Gedimų būna labai įvairių – nuo smulkių iki labai brangių. O dar nepamirškime, kad artimiausias servisas, kol kas – Vokietijoje arba Švedijoje. Gedimai + serviso nebuvimas šalia – per didelė prabanga tiek kainuojančiam automobiliui. O kur dar beveik kosmines aukštumas siekiančios draudimo kainos…

Kai toks automobilis, kokiu važinėjau, kainuoja ~50-60 tūkst. eurų, man tai atrodo per didelė kaina už tai, ką gauni. 2012-2014 metų automobiliai yra pigesni, bet turi ne vieną vaikišką ligą. Be to Tesla be autopiloto (kad ir koks jis ten bebūtų), man asmeniškai prarastų visą žavesį, tad reiktų žiūrėti tik į modelius nuo 2015 metų. O tada kaina pasidaro nebetokia patraukli. Jau nekablant apie „facelift” po 2016 metų.

Model X mano šeimai būtų dar geresnis variantas, bet jo kainos kartelė yra gerokai didesnė, nei kainuoja mano namas. Praktiškai, reiktų parduoti namą, negrąžinti bankui paskolos už jį, o tada pirkti Model X ir jame gyventi. Neatrodo labai patrauklus pasiūlymas… Ir abejoju ar šeima apsidžiaugtų…

Žinoma, niekada nesakyk niekada – negaliu garantuoti kad Tesla mano kieme visgi niekada nebus. Šiai dienai tai neatrodo logiškas ar pagrįstas sprendimas, bet gal kažkada taip nebeatrodys. Nors labiau tikėtina, kad kieme gali atsirasti Model 3 už tuos magiškus 35000, kurių kol kas dar nėra. O gal visgi koks Tesla „killer’is” jį nurungs? Pagyvensim – pamatysim.

P.S.

Na ir pabaigai – įdomi detalė. Tesla Model S, kurį vairavau, galinio vaizdo veidrodėliai yra „storinantys” ir „žeminantys”, tad juose standartinis Golf atrodo kaip Scirocco. Sportiniu automobiliu žiūrint į veidrodėlius pavirsta netgi kvadratiniai Volvo 🙂

Previous articleTesla Model S apžvalga
Next articleAr lengva nusipirkti gerą naudotą Nissan Leaf elektromobilį?

13 COMMENTS

  1. Del baterijos talpos tai sakyciau visi jie meluoja.
    Kiek teko matuoti realia talpa mazai pravaziavusiu automobiliu, tai pastovai truksta kokiu 10% nuo deklaruojamos. Sakykime rida iki 10000 myliu
    60kWh baterija talpa reali 56.2kWh
    85kWh – 78.2kWh
    Nissan taip pat 40kWh baterija (kuri eksploatuota buvu apie 2 men. ridos nezinau) 36,0kWh

    • Ne tai kad meluoja, bet skirtingai matuoja ir skirtingai nurodo. KIA ir Hyundai nurodo realiai panaudojamą kWh skaičių. Nissan ir Tesla – visą.

  2. Dauguma aprasytu autopiloto bedu issprestos AP2 🙂
    Beje, kas liecia automatines ilgasias, tai naujasis Leaf dave i kaulus net ir 2017 Model X 😁
    Man patinka minimalizmas Tesloj, ir tas sokas, kai paskui atsisedi kur nors su belenkiek mygtuku 😁

  3. Labai dėkoju už „žemiškus” bandymus ir straipsnį. Kas liečia visas automatizacijas, tai mano nuomone, yra visiškas blūdas. Pvz šviesos. Opel pristatė modernias LED lempas, kurios neturi judančių dalių, degioja segmentus ir taip neakina kitų vairuotojų, perjungia ilgas ir trumpas. Užtenka pažiūrėti Youtube, ir juokas ima. Važiuoja, įjungia ilgas, kelyje daug atšvaitų ir ženklų, sistemai pasirodo, kad priekyje yra automobilis, pimt perjungia trumpas, o nieko nėra, jungiam ilgas 😀 Ir taip mirksi kas 2 sekundes 😀 Iš nedidelio posūkio priekyje pasirodo vilkikas, mirkteli ilgom, sistema perjungia į trumpas ir vėl kala ilgas 😀 Vilkiko vairuotojas papyksta, šlept ilgas, pažaiskim 😀 Ir ??? Važiuoja žiemą, pasiveja stipriai sniegu apneštą automobilį, svilina ilgomis, nieko neakinu 😀 Tas pats su kalniukais, su posūkiais ir kt. Kaip manote, saugiau kai įjungia ilgas ir apakina iš priekio posūkyje išlindusį vairuotoją ? Šitą sistemą išmesčiau pirmu numeriu. Juostų laikymasis išskristų antru numeriu. Blūdija, nemato, vingiuoja, pameta staiga posūkyje ir pan… Idealiu keliu aš pats galiu atsipūtęs vairuoti. Naujuose gi yra tos parkavimo sistemos. Tuščioje aikštelėje aš ir nemokėdamas prisiparkuosiu greičiau ir tikrai ne blogiau. Pvz aikštelė nelabai lygi, slidi. Paspaudi parkavimą, gazo žybt, ir čiuožia, pyst į kitą ir… ??? Nemato tos sistemos nei kelio dangos, nei nuolydžio, nei slidumo, nieko jos nemato. Daviklių kokybė taip pat labai abejotina. Tada tos pėsčiųjų apsaugos sistemos. Ne vienas eksperimentas atliktas, dažnai nė nepastebi, kad kažkas buvo… Jau nekalbu, apie ežiukus ar kraterių dydžio duobes… Pvz lietaus jutikliai. Jūs man pasakykite, gal čia tik man nesiseka su jais, bet jei veikia blogai. Turiu BMW 320D 2000m. Amžinai, tai nevalo kai reikia, tai malasi kai nereikia. Gal tokiam dalykui veiktų valdymas balsu ? Bet vėl, kol sugalvos, tai senai pats nuvalysi. Turiu Seat Ibiza 2004m, lygiai tas pats. Klausiu draugo, turi Pasatą 201x, lygiai tas pats. Funkcija būtų super, kai prasilenkus su fūra greit nuvalo, bet gerai veikia labai retai, ir gadina nervus. Pvz radio aparatūros garso valdymas, nieko nėra geriau už labai kokybišką analoginį potencą. Aišku, dabar tokių nebėra, tai bent jau ratukas turi būti. Ne, pridaro mygtukų, turi baksnoti ten, pakol ten kas pasireguliuoja. Nežiūrėdamas potencą pasukei, ir gali per sekundę nutildyt, ar per sekundę pasigarsint. O čia į ekranus tapšnoti tai nežiūrint vargiai taip greit padarysi. Nežinau, senas jau esu, bet man rodos automobilių gamintojai švaisto resursus šūdniekiams. Pvz norėčiau normalaus termografo, kad vakare važiuodamas, galėčiau pastebėti žvėris, dar į juos neatsitrenkus, galėtų keleivis stebėti ar pan. Pvz vakarais su žmona ir mažyle važiuojam, tai pirpeni ant 70, ir dairaisi į kelkraščius. Turėjau šoninį susidūrimą su šernu, dešimtis stirnų bandė mano stabdžius, laimei dar neparmušiau. O negi būtų sunku tokį daiktą įmontuoti vietoj tų LKAS? Važiuoji, ir pastebi tašką, o ten ežiukas, apvažiuoji. Et… Atsiprašau, kad nusikalbėjau, bet tokia mano nuomonė. Tesla tai mano nuomone turi teisingą požiūrį į bateriją. Aušinimas ir šildymas skysčiu kiekvienos celes. Super. Tada beveik jokių problemų su celių balansavimu. Numirus vienai celei nė nepasijaučia, nes jų labai daug. Žodžiu manau baterijų konstrukcija yra teisinga. Dizainas skonio reikalas, man gražios. O dėl kitų dalykų, tai… Pvz nekenčiu mašinų be normalaus prietaisų skydelio. Tesla model 3 – nepatinka. Taip pat kvaila mada montuoti prietaisus, kaip pvz BMW i3… Naujo Leaf prietaisų skydas… Seno 10 kart gerenis, modernus, gražus… Nu čia, analoginis spidometras…. gal dar su troseliu ??? 😀 Pvz Ionic man labai gražus, bet kai saulė spigina, nieko nesimato 🙁 Aplamai man rodos Hyundai arčiausiai žmonių gamina, pvz nauja Kona, galinga, visai graži, gražus prietaisų skydas, tas pats Ionic. Nuimk galinį spoilerį už kurio sniegas laikosi, pagerint garso izoliaciją, įdėt Tesla tipo bateriją ir va. Bent jau sėdynė reguliuojasi 😀

    • Tesla gali isjungti visa audio vienu mugtuko paspaudimu;
      Visi vairo mygtukai programuojami, tai galima garsintis/tildytis/daina keist/input ir panasiai, kaip kad ir 20 metu senumo auto 🙂
      Vienai celei mirus reikalu butu labai daug, nes bendras modulio voltazas krenta, BMS nesupranta kas vyksta, ir tada daug bedu buna 🙂
      Kas liecia zenklus ir atsvaistus, tai Tesla ta beda turejo ir su mano vairuotu 2017 Model X (ten taip pat segmentai junginejasi), bet Leaf 2018 su tuo tvarkesi puikiai, ir ne karto “nesuklupo”.
      Beje, Ioniq man kaip tik nepatiko interjeras, bandymo metu, man tai neatrodo kaip 2018 modelis. Sesuo turi Honda Insight, tai isores dizainas Ioniq yra smagiai faceliftintas Insight. Ten salonas taip pat labai paprastas

      Bet cia tik mano nuomone

  4. „Vienai celei mirus reikalu butu labai daug, nes bendras modulio voltazas krenta, BMS nesupranta kas vyksta, ir tada daug bedu buna 🙂”
    Beda tik ta kad teoriskai baterijos talpa sumazeja apie 1.5%
    BMS supranta kas vyksta. Jei daugiau mirtu kur kas daugiau tada jau beda, nes BMS labai kvailai balansuoti pradeda

    • Nissan, vienai celei mirus daznai arba emergency rezima ijungia (45km/h max) arba issijungineja vaziuojant, nes bendras voltazas, ant apkrovos, krenta zemiau 270V.
      Arba kaip sakai, kad elgiasi kvailai – nedakrauna iki 100%

  5. Dėkoju autoriui už straipsnius.
    Realiai dėl EV pasyviai domiuosi senokai, vis dar „kažko” laukiu.
    Kaip ir autorius esu autopiloto fanas. Žiauriai intriguoja Tesla autopiloto funkcija LT magistraliniuose keliuose, ko labai laukiu. Dabar vairuoju Skoda Superb 2017-07 ir esu patenkintas, tačiau norisi kažko link autonominio. Ačiū p. Dainiau, Jūsų dėka supratau, kad dar reikia pasvajoti, palaukti 😀
    Dar detalė dėl EV tai tie KM: Vilnius – Klaipėda 300-330, Vilnius-Šiauliai 225, Vilnius- Kaunas(mieste)-Vilnius 180-200. Mano maršrutais važinėjant Klaipėdoje ir Šiauliuose reiktų rengti prie ofisų įkrovimo stoteles, nes gaila gaištamo laiko, įkrovimams skiriamo, tad kol dirbi – gali EV krautis. Gaunasi, kad tie 330 km yra kažkokia kritinė km suma, kurią EV auto pravažiavęs tampa automobiliu be rizikos ir be laiko gaišimo.
    Dilema – antro auto šeimai reikės, tad gal geriau užmiesčiui skirti Skoda, o Vilniuje EV ir krauti „garaže” – bet tada stovintis automobilis – jokia ekonomija?
    Žodžiu pasimetęs, ir jei kas patarimais pasidalins būčiau dėkingas.
    p.s. už neautonominį tesla mokėti 100k – mano galva – nesąmonė.

    • Manau gerai butu pasiimti Sparkiuko Leaf arba e-Golf, ir isbandyti praktikoje 🙂 jie 300km neduos, net 150-200km tai tikrai, o net ir tiek retokai kuris be sustojimo vaziuoja, tegul ir trumpo 🙂

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here