Elektromobilių greito įkrovimo stotelės Lietuvoje

Žemiau rasite greito įkrovimo stotelių apžvalgą, darytą 2018 metų pradžioje.

ATNAUJINTĄ 2020 metų pabaigos informaciją apie GREITO ĮKROVIMO STOTELES LIETUVOJE galite rasti ČIA.

Dar visai neseniai elektromobilių greito įkrovimo stoteles Lietuvoje galima buvo suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. Džiugu tai, kad situacija keičiasi ir šiandien jau yra 23 (24) elektromobilių greito įkrovimo stotelės. Apie mano keliones ir  naujųjų stotelių tikrinimus jau skaitėte tiek tinklaraštyje, tiek ir facebook paskyroje, tad apie tai nebesikartosiu. Gali būti, kad ne visas stoteles aš žinau, ar jos ne visos pažymėtos Plugshare programėlės žemėlapyje, kuriuo naudojuosi ieškodamas įkrovimo galimybių.

Kadangi stotelių padaugėjo, manau atėjo laikas iš naujo apie jas visas aprašyti viename straipsnelyje, kuris, manau bus naudingas būsimiems elektromobilių vairuotojams. O gal dar ir koks esamas elektromobilistas bus ne apie visas girdėjęs. Straipsnį parašyti paskatino susitikimas prie Kauno LIDL įkrovimo stotelės su žmogum, kuris teigė, kad tarp Vilniaus ir Kauno (ne Klaipėdos) yra 10 naujų stotelių, mat apie tai kažkur skaitė. Deja nėra, arba aš apie tai nežinau. O ką žinau? Štai ką.

Kas tas greitas įkrovimas (level 3 charging)?

Jaučiu, kad daugelis yra girdėję ar skaitę reklaminį sakinį, kad „elektromobilio bateriją iki 80% galima įkrauti per 30 minučių”. Šį teiginį labai mėgsta naudoti mūsų populiarių portalų automobilių skyriaus rašytojai, kurių dalis pažįsta elektromobilius tik iš kompanijų spaudos pranešimų. Nesakau, kad šis teiginys yra visiškas melas, bet, deja, tai nėra ir visiška tiesa.

Iš tikrųjų, elektromobilių baterijų įkrovimo laikas priklauso nuo begalės aplinkybių – lauko temperatūros, baterijos temperatūros, įkrovimo stotelės būklės, elektros instaliacijos iki įkrovimo stotelės būklės, baterijos talpos ir esamo įkrovimo lygio. Idealiomis sąlygomis nuo 0% elektromobilio bateriją iki 80% įkrausite per pusę valandos, bet tai galioja tik vadinamiems „pirmos kartos elektromobiliams”, kurių baterijos talpa neviršija 30 kWh. Tokie yra (baterijos talpa):

• populiarieji Nissan Leaf (24 kWh iki 2016 metų, 24 arba 30 kWh 2016-2017 metų)
• BMW i3 (22 kWh iki 2016 metų galo, 33 kWh vėliau)
• Mitsubishi i-MiEV/Peugeot iOn/Citroen C-Zero (16 kWh)
• Renault ZOE (22 kWh modeliai)
• Volkswagen e-Up! (18 kWh)
• Hyundai Ioniq (31,8 kWh)
• Volkswagen e-Golf (24 kWh iki 2017 metų)
• KIA Soul EV (27 kWh iki 2017, 30 kWh nuo 2017)

Su dabartinėmis greito įkrovimo stotelėmis Lietuvoje per pusę valandos 80% baterijos tikrai nepavyks įkrauti jokiam Tesla elektromobiliui, mat jų baterijos talpa prasideda nuo 60 kWh. Taip pat tai negalios talpesnę bateriją turinčiai Renault ZOE (41 kWh), naujajam 2018 metų pradžioje pasirodysiančiam Nissan Leaf 2.0 (41 kWh), 2017 metų Volkswagen e-Golf (35.8 kWh) bei Chevrolet Bolt / Opel Ampera-e (60 kWh).

Pastaba – „iki 80%” tai nereiškia 80% nuo 20% iki 100%. Paskutiniai 20% iki 100% baterijos talpos įsikrauna gerokai lėčiau, tad šis penktadalis gali trukti dar pusę valandos ar net ilgiau.

Greito įkrovimo jungtis – ar ją turi visi?

Visi aukščiau išvardinti elektromobiliai nebūtinai gali naudotis greito įkrovimo galimybe. Jei neklystu (jei klystu – pataisykite), vienintelis KIA Soul EV greitojo įkrovimo jungtį turi standartinėje komplektacijoje. Kituose elektromobiliuose tai priklauso nuo komplektacijos – prastesnėse komplektacijose greito įkrovimo jungties nėra, bet ją galima užsisakyti, o geresnėse ji yra standartiškai.

Pavyzdžiui, populiariausias Lietuvoje elektromobilis Nissan Leaf dažniausiai yra importuojamas iš Amerikos, kur parduodamos trys kompektacijos – S, SV ir SL (nuo 2013 iki 2018 metų). S komplektacijoje standartiškai greito įkrovimo jungties nėra, SV – ji užsakoma arba standartinė, priklausomai nuo metų, SL – yra visų metų modeliuse. Iki 2013 metų SV greito įkrovimo neturėjo, o SL tai buvo pasirenkama opcija.

Tokiems kaip aš keista, kai elektromobilis, ypač gamintas 2016 ar 2017 neturi greito įkrovimo jungties, bet gamintojai taupo ir netgi 60 kWh bateriją turintis Chevrolet Bolt / Opel Ampera-e, gaminamas nuo 2017 metų gali būti be greitojo įkrovimo jungties. Su paprastu naminiu įkrovikliu iš rozetės tokį elektromobilį įkrausite per 20-30 valandų….

Compliance car

Nemažai elektromobilių modelių, ypač rečiau matomų mūsų gatvėse gimė kaip „compliance car”. Kas gi tai? Tai yra elektromobiliai, kuriuos gamintojai sukūrė to nenorėdami. Jie paprasčiausiai norėjo pardavinėti vidaus degimo variklius turinčius automobilius JAV Kalifornijos valstijoje. Kuo gi ypatinga ši valstija? Joje parduodama nemaža dalis JAV rinkos automobilių. Ir dar joje buvo priimtas įstatymas, kad jei automobilių gamintojas nori pardavinėti benzinu ar dyzeliu varomus automobiliui, dalis jų turi būti „nulinių emisijų” (Zero emission).

Vieni (pvz. Ford ar Fiat) tokius automobilius kūrė patys, įdėdami baterijas į jau parduodamus modelius. Kiti, pvz. Toyota tiesiog davė Rav4 kėbulą Tesla kompanijai, kuri sukišo ten dalį Model S „vidurių”. Kiti gi pasirinko alternatyvius kelius – mokėti baudas ar kitaip išsisukti nuo nulinių emisijų įstatymo.

Kas sieja praktiškai visus „compliance cars”? Beveik visi jie yra ar buvo parduodami labai ribotose teritorijose (kartais tik pačioje Kalifornijoje). Antras išskirtinis bruožas – jie neturi greito įkrovimo jungčių. tai reiškia, kad jei įsigijote „compliance car”, iš greitojo įkrovimo stotelių jums naudos mažai.

„Compliance car” pavyzdžiai:

• Ford Focus EV
• Fiat 500e
• Mercedes-Benz B electric drive
• Toyota Rav4 EV

Įkrovimo stotelių operatoriai/savininkai

Kaip jau minėjau, Lietuvoje šiuo metu (2018 metų sausio vidurys) as žinau 23 greitojo įkrovimo stoteles. Na, tiksliau 24, bet viena iš jų yra nevieša. Stoteles valdo skirtingi savininkai bei valstybė. 2017 metas prie buvusių rinkos žaidėjų prisijungė Achema grupės įmonė Renerga. Stotelių kiekiai ir jų savininkai (dokumentų neturiu, tad galiu suklysti):

• Valstybinė kelių direkcija – 12
  • 11 kelyje Vilnius – Klaipėda ir 1 kelyje Vilnius – Panevėžys
• Autopildyk – 3
  • 1 Klaipėdoje, 1 Nidoje ir 1 Kaune
• LIDL Lietuva – 3
  • 1 Vilniuje, 1 kaune ir 1 Šiauliuose
• Renerga – 2
  • 1 Druskininkuose ir 1 Klaipėdoje
• Smart Taxi – 1 (+1 nevieša)
  • 1 vieša ir 1 nevieša Vilniuje
• ABB Lietuva – 1
  • 1 Vilniuje
• ESC (Lietuvos energijos grupė) – 1
  • 1 Vilniuje

Jeigu jau esate elektromobilio vairuotojas, tikriausiai žinote, kad populiariausia programėlė, kur sužymėtos visos šios elektromobilių greito įkrovimo stotelės yra Plugshare. Šioje programėlėje ne tik rasite tikslias vietas, kur stotelės yra, bet ir sužinosite daugiau detalių apie jas. Taip pat dalis pareigingų elektromobilių vairuotojų atsižymi Plugshare programėlėje, kai įkrauna savo baterijas. Taip kiti vairuotojai žino, kad stotelė užimta ir gali rinktis alternatyvų variantą.

AC/DC arba greito įkrovimo tipai

Turbūt visi žinote legendinę grupę AC/DC, bet greičiausiai ne visi žino, ką šis pavadinimas yra sudarytas iš kintamos srovės (AC) ir nuolatinės stovės (DC) trumpinių. Namuose mes turime 220 voltų AC kintamos srovės rozetes. Visi automobilių akumuliatoriai bei baterijos jūsų prietaisuose yra nuolatinės DC srovės. Elektromobilio didžioji baterija irgi yra DC, bet elektromobilio variklis – AC, taigi, tam, kad variklis veiktų, reikalingas AC/DC keitiklis (inverteris).

Kodėl parašiau šią pastraipėlę? Ogi todėl, kad greito įkrovimo stotelėse taip pat rasite AC ir DC trumpinius prie atitinkamų kabelių. Iš tikrųjų, greitas įkrovimas yra tik DC, mat nuolatinė srovė iš stotelės maksimalia galia yra paduodama tiesiai į elektromobilio bateriją (kuri irgi yra DC) be jokių tarpininkų – inverterių. AC įkrovimo galimybės daugelyje elektromobilių ribojamos gan stipriai. Pvz Nissan Leaf per AC jungtį gali priimti 3.3 kW arba 6.6 kW galią, o per DC – 50 kW.

Tiesa, yra man žinomos dvi išimtys – Tesla elektromobiliai per AC moka paimti gerokai daugiau nei kiti, o Renault ZOE net neturi greitojo DC įkrovimo, todėl unikaliu būdu per AC jungtį gali krautis beveik taip pat greitai kaip kiti per DC.

Įkrovimo jungčių tipai

Istorija prisimena ne vieną standartų kovą. Dalis jų prigijo, kiti gi nugrimzdo užmarštin. Paskutinė tokia man žinoma kova – tarp BluRay bei HD DVD aukštos raiškos „kompaktų”. HD DVD pasitraukė iš kovos, palikdama vienintelį laimėtoją BluRay. Ar jis tikrai džiaugiasi tokiu laimėjimu – nežinia, bet kova laimėta.

Analogiška kova šiuo metu vyksta ir tarp elektromobilių įkrovimo jungčių standartų. Jos dalyviai – valstybės, automobilių gamintojai, standartų organizacijos, lobistai bei stotelių gamintojai. Deja, bet nuo šios kovos, kol kas vartotojams ne geriau – jungčių daug ir tarp jų – painiava. Būtent todėl prie bet kurios greito įkrovimo stotelės rasite ne po vieną o bent jau po 2 įkrovimo kabelius.

AC (kintamos srovės) įkrovimo (level 2 charging) jungtys:

• Type 1 jungtis populiari JAV bei Japonijoje. Šią jungtį naudoja tokie elekromobiliai – Nissan Leaf, KIA Soul EV, Chevrolet Volt bei Amerikos rinkai skirti BMW i3 ar Volkswagen e-Golf
• Type 2 – Europinis standartas, kurį naudoja Volkswagen e-Up!, Hyundai Ioniq, Renault ZOE bei europos rinkai skirti Volkswagen e-Golf ar BMW i3

DC (nuolatinės stovės) įkrovimo (level 3 charging)  jungtys

• Chademo – japonų „išmislas”, kurį naudoja Nissan Leaf, KIA Soul EV, Mitsubishi i-MiEV / Peugeot iOn / Citroen C-Zero bei didelė dalis Tesla elektromobilių, nes pastariesiems yra skirtas perėjimas iš Tesla jungties į Chademo jungtį
• CCS/Combo – papildomi du kontaktai AC įkrovimo jungčiai, per kuriuos paduodama DC srovė. Ši kombinacija dar turi porą variantų – CCS su Type 1 (Amerikoje) ir CCS su Type2 (Europoje).

Tesla supercharger jungtis

Tesla kompanija turi savo atskirą Supercharger įkrovimo tinklą, kuris Amerikoje naudoja vienokio tipo, o Europoje – kitokio tipo jungtį, suderinamą su Type 2. Kadangi Lietuvoje dar neturime nė vieno Supercharger įkroviklio, apie Tesla jungtis nesiplėsiu. Tiesiog, žinokite, kad iš JAV atvežta Tesla turės jungtį, nesuderinamą su europiniu Supercharger ir Atvirkščiai. Lietuvoje daugelis Tesla savininkų turi Tesla jungties perėjimą į Chademo ir tokią jungtį turinčiose elektromobilių greito įkrovimo stotelėse pildo savo baterijų atsargas.

Įkrovimo stotelių tipai ir gamintojai

ABB elektromobilių greito įkrovimo stotelės

Lietuvoje „karaliauja” ABB gamintojo stotelės. Tokias turi LIDL, kelių direkcija, ESC bei, žinoma patys ABB. Viso tokių stotelių Lietuvoje yra 17. Visos jos to paties tipo, o ir modelis, tikėtina, skiriasi neesminėmis savybėmis. Šio tipo stotelės turi po tris kabelius (greitam įkrovimui jums nuosavo kabelio nereiks):

• AC (Type 2), iki 43 kW galios
• DC (Chademo), iki 50 kW galios
• DC (CCS / Combo), iki 5o kW galios

Svarbu – ABB stotelėse vienu metu gali krautis tik 1 DC greitą įkrovimą naudojantis elektromobilis. AC + DC dviejų elektromobilių įkrovimo vienu metu kombinacija kartais veikia, kartais ne. Priklauso nuo to, kiek „siurbia” kiekvienas elektromobilis, nuo stotelės būklės tuo metu bei nuo to, kas pasileido įkrovimą pirmas.

DBT įkrovimo stotelės

DBT gamintojo stoteles turi Autopildyk operatorius bei Smart Taxi. Autopildyk turi tris tokias stoteles, Smart Taxi – dvi. Tiesa, Autopildyk yra dviejų standartų, o Smart Taxi – tik vieno. Dar viena tokia pati DBT stotelė buvo pirmoji Lietuvoje ir stovėjo prie Operos ir Baleto teatro Vilniuje, bet praėjusiais metais ją pakeitė modernesnė ABB, palaikanti kelis standartus.

Nė viena DBT stotelė neturi AC įkrovimo jungties Type 2, tad jų galimybės apsiriboja:

• DC (Chademo), iki 43 kW galios (Autopildyk ir Smart Taxi)
• DC (CCS / Combo), iki 43 kW galios (tik Autopildyk)

Svarbu – kaip ir ABB stotelės, taip ir DBT vienu metu gali įkrauti tik vieno elektromobilio bateriją.

Delta įkrovimo stotelės

Moderniausios ir galingiausios įkrovimo stotelės Lietuvoje, kurias valdo Renerga (Achema grupės įmonė). Nesu tikras ar tikrai Delta stotelių reklama nemeluoja, bet pasak jos, šios stotelės vienintelės Lietuvoje gali įkrauti net iki keturių elektromobilių baterijas vienu metu. Mažai tikėtina, kad lietuviai tokį variantą jau išbandė, mat tai yra kol kas vienintelės mokamos įkrovimo stotelės, tad populiarumu tarp elektromobilių vairuotojų tikrai nepasižymi. Ką gi siūlo Delta įkrovimo stotelės (čia gali būti klaidų):

• AC (Type 2) kabelis, iki 43 kW galios
• AC (Type 2) lizdas, iki 22 kW galios
• DC (Chademo), iki 60 kW galios
• DC (CCS / Combo), iki 120 kW galios

Svarbu – netgi jei stotelė ir yra 120 kW CCS bei 60 kW Chademo galios, tai nereiškia, kad jūsų elektromobilis išnaudos visą šį galingumą. Kiekvienas elektromobilis turi ribotą galią, kurią gali priimti, tad, pavyzdžiui, Nissan Leaf ar KIA Soul EV iš Chademo įkrovimo stotelės gali maksimaliai „įsisavinti” 50 kW. Volkswagen e-Golf, prijungtas prie Delta įkrovimo stotelės 120 kW CCS, deja, ims tik 40 kW, nes daugiau „netraukia” jo elektronika.

Matematika

Grįžtu prie klausimu apie tai, kiek trunka elektromobilio įkrovimas greitojo įkrovimo stotelėje. Kaip jau žinote, pirmos kartos elektromobiliams iki 80% bateriją įmanoma įkrauti per 30 minučių. Primenu – tik idealiomis sąlygomis. O kaip suskaičiuoti, kiek paprastai tas įkrovimas turėtų trukti? Paprastai!

Didžioji dalis įkrovimo stotelių – ABB tiek per Chademo, tiek per CCS duoda maksimalią 50 kW galią. Jei jūsų elektromobilis turi 30 kWh bateriją (pvz 2016-2017 metų Nissan Leaf), 80% jos yra apie 24 kWh. Iš tikrųjų, Nissan leidžia panaudoti ne 30 kWh, o apie 27 kWh (kiti 3 kW yra rezervas), tad 80% yra apie 21,6 kW.

50 kW galia reiškia, kad tiek kilovatų įkrovimo stotelė įkrauna per vieną valandą, tad per pusę valandos – 25 kW. Įskaičiavus įkrovimo metu patiriamus elektros nuostolius, 21,6 kWh (80% Nissan Leaf baterijos talpos) šie 25 kW galios per pusę valandos turėtų įkrauti. Žinoma, jei visa kita – baterijos temperatūra, stotelės bei elektros instaliacija gali nuolat dirbti maksimalia galia.

Taigi, paprasta matematika sako, kad jei jūsų baterija didesnės talpos, pavyzdžiui 2017 metų Volkswagen e-Golf su 35.8 kWh, iki 80% bateriją įkrauti ABB stotelėje tikrai nepavyks. Juo labiau, kad e-Golf iš jos pasiima ne 50 kW, o 40 kW. Paprasčiausias Tesla Model S su 60 kWh baterija ją iki 80% geriausiu atveju pildys apie valandą.

Elektromobilių greito įkrovimo kaina Lietuvoje

Džiugi žinia – beveik visos elektromobilių greito įkrovimo stotelės Lietuvoje kol kas yra nemokamos. Nemokamai savo baterijas galite pildyti Autopildyk, LIDL, kelių direkcijos, ESC, ABB bei Smart Taxi įkrovimo stotelėse. Dalis šių stotelių įrengimo buvo finansuojamos Europos Sąjungos lėšomis, tad pastarosios 5 metus turėtų būti nemokamos. LIDL ir kitose valstybėse įkrovimo stotelės yra nemokamos. Na, o kiek laiko nemokamos bus Smart Taxi bei Autopildyk stotelės – parodys laikas.

Vienintelis mokamas greitojo įkrovimo tinklas Lietuvoje – Renerga, kol kas turinti dvi greito įkrovimo stoteles Druskininkuose bei Klaipėdoje. Kiek žinau, Renerga planuoja įrengti ir daugiau įkrovimo stotelių. Šiose įkrovimo stotelėse viena elektros kilovatvalandė (kWh) kainuoja 0.25 Eur. Kiek kainuoja pilnas baterijos įkrovimas? jei jūsų elektromobilio baterijos talpa – 30 kWh, pilnas jos įkrovimas kainuos apie 7.5 Eur (0.25 Eur x 30).

Greitojo įkrovimo laiko limitai

Tam, kad elektromobilių savininkai nepiknaudžiautų nemokamu greitu įkrovimu bei leistų įsikrauti baterijas ir kitiems kolegoms, didžioji dalis greito įkrovimo stotelių turi nustatytus įkrovimo sesijų laiko limitus. Mano paskutinėmis žiniomis jie yra:

• LIDL / kelių direkcijos – 30 minučių
• ESC – 15 min
• Autopildyk – 20 min
• Smart Taxi – limitas kinta – paskutinis lyg ir 20 min buvo
• ABB – limito nežinau, bet, greičiausiai jis – irgi 30 min
• Renerga – tikėtina, apribojimų netaiko – juk kuo daugiau ir ilgiau įkrausi, tuo daugiau sumokėsi.

Taigi, jei palikote savo automobilį pildyti atsargas ir grįžę radote ištrauktą ir atjungtą kabelį bei besikraunantį kitą elektromobilį, nenustebkite. Tikėtina, kad jūsų sesijos laikas jau buvo pasibaigęs. Ši taisyklė, deja, galioja ne visiems – esu gavęs ne vieną skundą, kai taksistai Vilniuje atjungia kitus elektromobilius, vos jų vairuotojai į parduotuvę išeina. Na, bet nuo tokių žmonių mes nė vienas neapsaugotas.

Ko reikia greitam elektromobilio įkrovimui?

Su kuo pasileidžia greitojo įkrovimo stotelės? Ar reikia kortelių / pakabukų, ar pasileidžia programėle? Tokių klausimų sulaukiu tikrai dažnai. Ypač – iš užsieniečių per Plugshare (taip, ten galima ir su kitų šalių elektromobilių maniakais bendrauti). Taigi, norint Lietuvoje naudotis elektromobilių greito įkrovimo stotelėmis jums reikia:

• Renerga – aplikacijos telefone / naršyklės. QR kodai yra ant stotelės, tad net neturint aplikacijos su QR kodų skaitytuvu būsite nukreipti į svetainę, kur suvedę savo kreditinės kortelės duomenis galėsite įkrauti elektromobilio bateriją
• LIDL – įkrovimo paleidimui nieko nereikia. Tereikia būti LIDL klientu, o jei esate – prijungiate ir naudojatės
• ABB – įkrovimo paleidimui nieko nereikia
• Kelių direkcija – įkrovimo paleidimui nieko nereikia
• Smart Taxi – įkrovimo paleidimui nieko nereikia
• Autopildyk – reikia Autopildyk kortelės (užsakoma www.autopildyk.lt svetainėje)
• ESC – planuojamas paleidimas aplikacija ChargeItOn, bet kol kas nieko nereikia.

Greitojo įkrovimo stotelių darbo laikas

Deja, bet ne visos greito įkrovimo stotelės veikia ar yra pasiekiamos bet kuriuo paros metu. Jei planuojate kelionę savaitgaliais ar naktimis – į tai tikrai atsižvelkite:

• Renerga – pasiekiamos ir veikia 24 val per parą, 7 dienas per savaitę
• Kelių direkcija – pasiekiamos ir veikia 24 val per parą, 7 dienas per savaitę
• Smart Taxi – pasiekiamos ir veikia 24 val per parą, 7 dienas per savaitę
• ESC – pasiekiama ir veikia 24 val per parą, 7 dienas per savaitę
• Autopildyk (Klaipėda ir Nida) – pasiekiamos ir veikia 24 val per parą, 7 dienas per savaitę
• Autopildyk (Kaunas) – pasiekiama 7 dienas per savaitę, bet tik PC Mega darbo laiku. Tiksliai nežinau, kada atidaromas įvažiavimas į parkingą, bet tikėtina jog tai – nuo 8 ryto iki 24 val vakaro
• LIDL – pasiekiamos 7 dienas per savaitę, bet tik parduotuvės darbo laiku, paprastai – nuo 8 ryto iki 22 val vakaro
• ABB – pasiekiamos 5 dienas per savaitę (tik darbo dienomis), ofiso darbo laiku, pirmadienį-ketvirtadienį nuo 8 iki 17, o penktadienį – nuo 8 iki 16 val.

Stotelių ir elektromobilių suderinamumas

Skirtingi stotelių ir elektromobilių gamintojai kažkodėl ne visada susitaria. Tikėtina, kad naujausi programinės įrangos atnaujinimai tokias problemas sprendžia, bet kol taip nėra, kai kurių elektromobilių savininkai turi tai apgalvoti prieš planuodami kelionę ar netgi elektromobilio pirkimą. Čia aprašysiu tik pastabas iš asmeninės patirties, tad kviečiu šį skyrių papildyti savo pastebėjimais ar klaidų pataisymais:

• Nissan Leaf – „draugauja” su visomis įkrovimo stotelėmis
• KIA Soul EV – „draugauja” su visomis įkrovimo stotelėmis
• VW e-Up! – tikrai „draugauja” su ABB stotelėmis. Nedraugauja su DBT stotele prie Vilniaus Akropolio, mat ji turi tik Chademo jungtį. Kaip yra su kitomis – nežinau
• VW e-Golf – „draugauja” su ABB ir Delta stotelėmis. Su DBT (Autopildyk) stotelėmis atnaujintas 2017 metų modelis tikrai „nedraugauja”.  Nedraugauja e-Golf ir su DBT stotele prie Vilniaus Akropolio, mat ji turi tik Chademo jungtį
• BMW i3 – tikrai „draugauja” su ABB stotelėmis. Nedraugauja su DBT stotele prie Vilniaus Akropolio, mat ji turi tik Chademo jungtį. Kaip yra su kitomis – nežinau
• Renault ZOE – su ABB „draugystė” komplikuota. Mano asmeninė patirtis – su 1 neveikė, su viena veikė lėtai ir tik su trečia veikė pusėtinai, bet irgi lėčiau, nei turėtų. Su DBT šios stotelės tikrai nedraugauja, mat pastarosios neturi Type 2 jungties ar kabelio. Kaip yra su likusiomis – nežinau
• Tesla Model S su Chademo perėjimu (US) – spėju (pats neturiu patirties), kad turėtų draugauti su visomis įkrovimo stotelėmis
• Tesla Model S su Type 2 jungtimi (EU) – tikrai „draugauja” su ABB stotelėmis. Nedraugauja su DBT stotele prie Vilniaus Akropolio, mat ji turi tik Chademo jungtį. Su kitomis DBT šios stotelėmis irgi nedraugauja, mat pastarosios neturi Type 2 jungties ar kabelio. Kaip yra su likusiomis – nežinau

Greito įkrovimo stotelių gedimai

Elektromobilių greito įkrovimo stotelės – sudėtingos įrangos „prikištos” dėžės, tas būna, kad jos genda. Pats esu matęs ne vieną ir ne dvi sugedusiais ABB stoteles (jų daugiausia). Pasitaiko, kad netgi mokamos Renerga stotelės neveikia ar būna išjungtos. Smart Taxi DBT stotelė prie Vilniaus Akropolio irgi gan dažnai būna „pakibusi”.

Iš principo ABB stotelės yra patikimi prietaisai, bet kai kurios jų turi chroniškų bėdų paleidimo pradžioje, nors dažniausiai pati stotelė dėl to nebūna kalta. Taip buvo su Kauno bei Šiaulių LIDL, taip yra su prie Kauno esančia vos prieš mėnesį paleista stotele.

Kaip žinoti, ar elektromobilių greito įkrovimo stotelės šiuo metu veikia? Tikrai rekomenduoju naudoti Plugshare aplikaciją ir ten žymėti sėkmingus jūsų įkrovimus, o ypač – nesėkmingus. Kiti elektromobilių vairuotojai iš anksto galės pasitikrinti, kada stotelėje kažkas pildė baterijas ir ar tuo metu ji veikė. Taip planavau visą savo kelionę su elektromobiliu iš Prancūzijos, tad primygtinai rekomenduoju „čekinti” savo visus įkrovimus Plugshare. Taip padedate kitiems ne tik žinoti, kad įkrovimo stotelė užimta, bet ir tai, kad stotelė gali būti sugedusi. Na, o sugedusiai įkrovimo stotelei savo maršrute reiktų turėti alternatyvą.

Dažniausiai greito įkrovimo stotelių gedimai yra pataisomi nuotoliniu „perkrovimu”, tad ant stotelių yra telefono numeriai, kuriais paskambinę darbo dienomis ir darbo metu galite tikėtis pagalbos. Deja, bet visą parą ir visomis dienomis ši telefoninė pagalba neveikia. Būtų puiku, jei administratoriai sutartų ir priežiūra būtų užtikrinama 24 val per parą, bet kol kas to nėra.