Nafta, elektra ir konkurencija

Kaip teigė kažkada labai populiari televizijos reklama – konkurencija mažina kainas, o dėl to laimite jūs – klientas. Būtent todėl konkurencija mes turėtume džiaugtis ir visaip ją skatinti. Yra tam tikri įstatymai, skatinantys konkurenciją bei saugojantys nuo “per didelės koncentracijos”, kas reiškia didelės dalies vieno iš sektorių kontrolę. Tokia per didelė koncentracija buvo viena iš priežasčių, kodėl neįvyko Rimi ir IKI tinklų susijungimas – per didelė kontrolė vienose rankose, mažinanti konkurenciją.

Ką bendro konkurencija turi su elektromobilių tema? Ir prie ko čia nafta straipsnio pavadinime? Stebiu, kas darosi elektromobilių įkrovimo rinkoje ir mane šiek tiek neramina tendencijos, kai naftos kompanijos, dabar moderniai besivadinančios „energijos kompanijomis“ supirkinėja vieną po kito elektromobilių įkrovimo tinklus, gamintojus, operatorius ir viską, kas susiję su elektromobilių įkrovimu. Kodėl mane tai neramina? Juk kompanijos, kurių pagrindinis verslas dar visai neseniai buvo tik nafta, turi pinigų ir investuoja į ateitį, kur pinigai bus jau visai netrukus. Bet ar tikrai viskas taip puiku?

Nafta ir elektra – įsigijimai

Kad suprastumėte, kodėl rašau apie elektromobilių įkrovimo tinklus ir naftos kompanijas paminėsiu kelis pastarųjų metų didžiausius pirkimus, investicijas bei įsigijimus:

• Užvakar JXTG Nippon Oil & Energy Corporation „investavo“ į elektromobilių tinklą Virta, dirbantį su 300 įkrovimo operatorių 28 šalyse. Plačiau čia – https://www.virta.global/news/jxtg-nippon-oil-energy-made-an-investment-in-the-european-e-mobility-platform-company-virta

• BP, arba British Petroleum kaip ji vadinosi anksčiau, 2018 metais nupirko kompaniją Chargemaster, turėjusią 6500 įkrovimo vietų. Daugiau apie tai – https://www.bbc.com/news/business-44640647 . Kiek vėliau BP dar nupirko ir Kinijos EV platformą PowerShare

• Shell 2017 metais nusipirko NewMotion įkrovimo tinklą, turėjusį 30000 įkrovimo vietų. Apie tai – https://www.reuters.com/article/us-newmotion-m-a-shell/shell-buys-newmotion-charging-network-in-first-electric-vehicle-deal-idUSKBN1CH1QV

• Fortum, jau turinti labai rimtą EV įkrovimo tinklą Charge&drive, 2018 metais nusipirko įkrovimo sprendimus ir roamingą siūlančią Plugsurfing – https://www.fortum.com/media/2018/03/fortum-charge-drive-and-plugsurfing-join-forces-empower-electric-vehicle-drivers-charge-wherever-they-go-even-internationally

• Total kompanija 2018 metais nusipirko EV įkrovimo sprendimų teikėją G2mobility. Be to, nupirko tinklus PitPoint bei Clean Energy –  https://www.worldofchemicals.com/media/total-acquires-g2mobility-strengthens-electric-vehicle-charging-sector/1754.html

Nafta ir elektra – savi tinklai

Be to, kad perka jau esamus tinklus, naftos kompanijos kuria ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą savo tinklų degalinėse arba tiesiog kuria savo įkrovimo tinklus. Puikiai mums žinomas pavyzdys Lietuvoje – Ignitis, anksčiau besivadinęs Lietuvos energija, mums parduoda elektrą ir dujas, o dabar dar turi ir nemažą elektromobilių įkrovimo tinklą ir žada jį ateityje rimtai išplėsti.

Keli pavyzdžiai iš degalinių tinklų pasaulio – Orlen kuria savo įkrovimo tinklą Lenkijoje, Circkle K, iš pradžių tik bendradarbiavusi su Ionity tinklu, dabar kuria ir savo atskirą įkrovimo tinklą. E-on energijos kompanija taip pat investuoja į EV įkrovimo sprendimus ir neseniai laimėjo BMW įkrovimo tinklo įrengimo konkursą. RWE – dar viena didelė energijos kompanija investuojanti į įkrovimo tinklus.

Gėris ar blogis?

Visos „energijos kompanijos“ yra pakankamai turtingos ir puikiai gyvena iš naftos bei dujų. Kam joms visos tos investicijos į elektromobilių įkrovimo tinklus, tai parduodamų elektromobilių procentas vis dar yra niekinis, jei neskaičiuotume Norvegijos? O gi jie žiūri į ateitį ir nori prarandamas pajamas iš naftos kompensuoti pajamomis iš kitos energijos rūšies. Viskas logiška ir suprantama.

Daug kompanijų, net ir turinčių pinigų, nemato didelio biznio iš elektromobilių įkrovimo (per mažai automobilių ir per didelės investicijos), tad į šią rinką neina. Iš šios pusės žiūrint – ačiū toms energijos kompanijoms, kurios investuoja net į akivaizdžiai nepelningus šiandien projektus tam, kad mes, EV vairuotojai, turėtume galimybę džiaugtis savo elektromobiliais ne tik mieste.

Iš kitos pusės, netyčia gaunasi, kad tiek naftą ir degalus, tiek ir elektromobilių įkrovimą kontroliuoja tos pačios įmonės ir korporacijos. Taigi, jos puikiausiai gali reguliuoti paklausą keisdami kainas. Nori parduoti daugiau naftos ir sulaikyti EV revoliuciją – sumažini naftos kainas ir padidini elektromobilių tinklo įkrovimo kainas. Nori greitesnio perėjimo prie EV (sakykim, nafta netikėtai baigėsi) – darai atvirkščią veiksmą.

Prisimenate pirmą pastraipą apie prekybos tinklus ir konkurenciją? Tai štai, jei ir toliau „energijos kompanijos“ investuos į įkrovimo tinklus ir juos supirkinės, o kitos įmonės ten nelįs dėl neaiškaus biznio modelio ir mažo pelno, realios konkurencijos tiesiog nebus. Na, o naftos kompanijos spręs, ką nori paskatinti, o ką šiek tiek apmarinti.

Ionity įkrovimo tinklo pavyzdys

Ionity, jei kas nežinote, yra įkrovimo stotelių tinklas, kuriantis konkurentą Tesla Supercharger infrastruktūrai. Pati kompanija priklauso automobilių gamintojams – Daimler, Ford, BMW, Volkswagen bei Hyundai-KIA. Tai – ne „energijos kompanijos“, tad toks projektas yra puikus? Vėlgi, teoriškai – taip. Jums vis mažiau reikės rūpintis, kur įkrauti savo elektromobilį (jei jis ne Tesla) tolimose kelionėse. Keli Ionity įkrovimo taškai žada ir pas mus Lietuvoje atsirasti, tad naujiena puiki.

Bet prisiminkime, kas neša pagrindinį pelną automobilių gamintojams. Deja, bet vis dar tradiciniai automobiliai. Elektromobilių gaminama mažai ir jie gaminami iš dalies renkantis ne tokius populiarius automobilių segmentus, kad „negadintų biznio“ pagrindiniams pinigų generatoriams. Nesutinkate su šiuo teiginiu? Pažiūrėkime, kas karaliauja automobilių pardavimuose Europoje pastarąjį dešimtmetį?

SUV. Tą automobilių gamintojai žino puikiai, bet, kaip bebūtų keista, kažkodėl net elektromobilių pionierius Nissan išleido hečbeką Leaf, kai realiai pirkėjai kaip karštas bandeles perka Juke, Quashqai bei Xtrail. Volkswagen jau lyg turi 8 SUV modelius, bet elektriniai kažkodėl yra “kibiriukas” e-Up! bei hečbekas e-Golf ar ID3. BMW irgi vis dar neelektrifikavo X serijos, o parduoda mums i3 vienatūrį. Taigi, pabandykite atsakyti sau į klausimą, o kodėl gi negaminami populiariausių segmentų elektromobiliai, neskaitant kelių pastarųjų metų išimčių kaip Hyundai Kona electric, Jaguar iPace ar Audi e-tron. Net Porsche mums siūlo sedaną Taycan, kai populiariausi modeliai – Cayenne bei Macan. Viskas labai paprasta –  nieks nenori „pjauti šakos ant kurios sėdi“ ir stengiasi sulaikyti EV revoliuciją kiek įmanoma ilgiau.

Bet juk pradėjau šią dalį nuo Ionity įkrovimo tinklo. Vadinasi, automobilių gamintojai, kuriems šis tinklas priklauso visgi labai stengiasi ir padeda EV populiarumui? Iš dalies taip, ypač iki šių metų siūlę 8 Eur fiksuotą įkrovimo sesijos kainą, nepriklausančią nuo to, kiek energijos įkrauni į bateriją. Kai tinklas pasidarė populiarus dėl labai palankios kainodaros, tinklo savininkai tiesiog pakeitė kainą ir dabar ji – 0.79 Eur už kWh, jei nepasirašai sutarties ir neturi specialaus gamintojo plano. Kaip rodo norvegų video youtube platformoje – po šio kainų pakėlimo Ionity stotelėse būna visai tuščia. Tokia kaina suprantama Vokietijoje, kur namie Elektra kainuoja po 0.3 Eur (dėl to EV populiarėja labai vangiai), bet Norvegijoje ji daug kur kainuoja mažiau nei 0.1 Eur. Pas mus Lietuvoje Elektra kainuoja 0.09-0.15 Eur ir 0.79 Eur už kWh mums taip pat neatrodo nei logiška, nei patrauklu.

Nežinau, ar tas kainos pakėlimas padarytas specialiai, norint sumažinti EV pirkėjų entuziazmą, ar tiesiog Ionity savininkams nusibodo matyti nuolatinį nuostolį balanso eilutėje ir jie nusprendė tapti pelningais, bet esu tikras, kad toks sprendimas Europoje gerokai sumažino planavusių pirkti elektromobilius gretas. Tiesiog visi moka skaičiuoti ir jei už analogišką EV moki iki dviejų kartų daugiau, o jo kelioninis įkrovimas kainuoja brangiau nei dyzelis ar benzinas, vien tikėjimo švaresniu oru mieste daug nepasieksi.

Konkurencija – būti ar nebūti?

Taigi, jei elektromobilių įkrovimo tinklus plėtoja „energijos kompanijos“, tai nėra labai gerai, nes tada jos kontroliuoja tiek naftą / benziną, tiek ir EV įkrovimą ir gali svarstykles pasukti norima linkme. Ionity pavyzdys sako, kad net ir jei elektromobilių įkrovimo tinklą valdo, rodos, suinteresuoti EV plėtra automobilių gamintojai, ne viskas yra taip paprasta ir jų kainodara stipriai įtakoja tinklo naudojamumą bei pirkėjų automobilių salonuose pasirinkimą.

Išeina taip, kad jei įkrovimas yra nesusijusio su nafta ar automobiliais verslo rankose, viskas yra puiku? Vėlgi, priklauso nuo to, ar yra konkurencija. Na, nes konkurencija juk mažina kainas. Geras pavyzdys – Greenway tinklas Lenkijoje, padengęs greito įkrovimo stotelėmis didžiąją greitkelių ir pagrindinių miestų dalį ir kol kas neturintis realios konkurencijos. Ką padarė Greenway – pakėlė kainas iki ~0.6 Eur už kWh. Konkurencijos jis neturi, tad ir kainą gali prašyti tokią, kokią nori. Ir pagal tokią kainą važiuoti iki Varšuvos su elektromobiliu (jei tai ne taupusis Hyundai Ioniq electric) man kainuoja brangiau nei su vidutiniu dyzeliniu automobiliu. Net neskaitant prarasto laiko įkrovimo stotelėse…

Ar yra sprendimas?

Jei viskas taip blogai, vadinasi, EV yra pasmerkti? Visai ne. Ir daug kas supyks, bet čia pasakysiu, kad tai, kaip reikia daryti, rodo Tesla. Taip, ir vėl tas Tesla‘os „aukštinimas“. Deja, bet jie vieninteliai supranta, kad norint populiarinti elektromobilius reikia paprasto, greito ir patikimo įkrovimo, kurį patogiai suplanuoja pats automobilis ir kuris nekainuoja kosmoso. Įkrovimo kaina Tesla Supercharger tinkle yra tarp 0.2 ir 0.3 Eur / kWh, o brangesniems Model S ir Model X apskritai dažnai nieko nekainuoja. Nemanau, kad Supercharger tinklas yra pelningas, bet Tesla supranta šį tinklą kaip neatskiriamą EV vairuotojo patirties dalį, o ne kaip atskirą verslą.

Labai norėčiau, kad ir Ionity savininkai iš tikrųjų norėtų EV revoliucijos, o ne tik vaidintų, kad stengiasi, bet vos pamatę nuostolio eilutę nustatytų visai nelogišką ir EV pirkėjus nuo pirkinio atbaidančią kainą. Ir kad pagaliau pradėtų gaminti tikrai populiarius elektromobilius už normalią kainą, o ne siūlyti „kibirus“ už 40000 Eur, kai analogiškas benzininis modelis kainuoja per pus pigiau.

Bet gal tai, ko aš norėčiau yra tiesiog utopija?