Lengvatos elektromobiliams Lietuvoje ir svetur

Straipsnelyje apie tai, kodėl elektromobiliai brangūs, išsiaiškinome, kad taip yra dėl dviejų problemų, sukuriančių uždarus ratus:

• nedidelio parduodamų automobilių kiekio, kuris neleidžia greitai padengti modelio kūrimo, pardavimo bei aptarnavimo sąnaudų, tad jų savikaina išlieka nemaža
• prastai išvystyto įkrovimo tinklo, stabdančio pardavimų augimą ir elektromobilių populiarumą.

Problemų sprendimo būdai

Antrąją problemą galima išspręsti investuojant į įkrovimo tinklą ir geriausias to pavyzdys – Estija. Prisiminkime, kad Estija, būdama nedidelė šalis ji turi daugiau nei 100 greito įkrovimo stotelių, kai dvigubai didesnė Lietuva – 7.

Pirmoji problema sprendžiama kur kas sunkiau, mat automobilio kūrimas, išleidimas į rinką ir investicijos į pardavimo bei aptarnavimo tinklą kainuoja, o už tai galutiniame rezultate turi sumokėti vartotojas, mokėdamas „premium” kainą už vidutinės klasės automobilį.

Kontraversiški sprendimai kaštams mažinti

Net tokie gamintojai gigantai kaip General Motors, norėdami sumažinti naujos kartos elektromobilio Chevrolet Bolt / Opel Ampera-E kūrimo kaštus, apsiribojo tik versija su vairu kairėje ir neplanuoja daryti dešiniavairės versijos apskritai.

Įskaitant tai, kad Bolt / Ampera-E – kol kas vienintelis naujos elektromobilių kartos atstovas, nuvažiuojantis apie 400 kilometrų viena įkrova, toks sprendimas atrodo gan keistas. Be to, tai taip pat vienintelis, galintis sudaryti konkurenciją milžinišką ažiotažą sukėlusiam Tesla Model 3, kurio išankstinių užsakymų gamintojas turi 373000.

Dar keisčiau pasidaro pagalvojus, kad be vairo dešinėje užsidaro tokios rinkos kaip Didžioji Britanija, Australija, Japonija, Pietų Afrika ir Indija. O juk tai – nemaža dalis pasaulio, nors žemėlapyje mėlyna spalva ir nėra dominuojanti.

Panagrinėjus populiariausio elektromobilio – Nissan Leaf pardavimo statistiką, iš šiuo metu parduotų 230 tūkstančių šių elektromobilių, Japonijoje parduoti 68 tūkstančiai, o Didžiojoje Britanijoje – 15 tūkstančių. Bendrai – tai daugiau nei trečdalis visų pardavimų, kurių neteks Chevrolet Bolt / Opel Ampera-E. Ir, vis tiek, dideliems General Motors dėdėms tai pasirodė patraukliau, nei kurti dešiniavairę versiją.

Nuolaidos elektromobilių pirkėjams Lietuvoje

Tam, kad paskatintų elektromobilių pirkimą, skirtingos valstybės siūlo įvairiausias lengvatas. Lietuvoje kol kas valstybė nesiūlo jokių dalinių kainos kompensacijų ar mokesčių lengvatų perkantiems elektromobilį ar įsirengiantiems jų įkrovimo stoteles pas save namie. PVM lengvata elektromobiliams seime vis neranda pakankamai pritarimo, nors siūlymas buvo iškeltas ne vieną kartą.

Lengvatos elektromobilių vairuotojams Lietuvoje

Lietuvoje šiuo metu taikomos tokios lengvatos elektromobilių savininkams:

• galimybė miestuose važiuoti kai kuriomis autobusams bei taksi skirtomis eismo juostomis, papildomai pažymėtomis elektromobilio simboliu. Aktualiausia ši lengvata vilniečiams, mat Vilniuje ir transporto „kamščiai” daug rimtesni, ir autobusams skirtų juostų daugiau
• galimybė savivaldybės administruojamose stovėjimo aikštelėse nemokėti už elektromobilių parkavimą. Toks leidimas galioja visuose didmiesčiuose (tik leidimo išdavimo taisyklės bei kaina skiriasi) bei Trakuose. Vėlgi, aktualiausia ši lengvata vilniečiams, na ir dar Kauniečiams
• galimybė įkrauti elektromobilį nemokamai viešose įkrovimo stotelėse. Tiek greito, tiek standartinio įkrovimo stotelėse kol kas mokėti už įkrovimus nereikia. Tiesa, vieša prieiga be jokių apribojimų galioja tik kai kuriose stotelėse, o kitur skirtingi stotelių savininkai taiko skirtingas įkrovimo leidimų taisykles, tad neturint paleidimo kortelių ar pakabukų, įsikrauti jose nepavyks.

Kokios lengvatos galioja svetur?

Kadangi visos valstybės taiko labai skirtingas lengvatas, paminėsiu tik įdomiausias:

Norvegija

Norvegai buvo užsibrėžę tikslą iki 2018 metų turėti 50 tūkstančių elektromobilių. Šis tikslas pasiektas 2015 metų balandį, o pati šalis yra tapusi elektromobilių rojumi, nes:

• elektromobilio pirkimui netaikomas pirkimo mokestis, kai kuriais atvejais siekiantis 100% automobilio kainos
• elektromobilio pirkėjai nemoka ir PVM mokesčio, kuris Norvegijoje yra 25%
• elektromobilių savininkai nemoka metinių kelių mokesčių
• nieko nekainuoja elektromobilių parkavimas viešose aikštelėse
• nereikia mokėti už mokamus kelius
• galima važiuoti viešajam transportui skirtomis kelio juostomis.

Šios lengvatos turi milžinišką įtaką – Nissan Leaf Norvegijoje kainuoja panašiai kaip paprastas Volkswagen Golf, o Tesla Model S – kaip Audi A6. Tiesa, yra ir kita medalio pusė – lengvatos Norvegijos biudžetui jau kainavo daugiau nei 4 milijardus kronų, tad artimiausiu metu bus mažinamos, o kai kurios – apskritai panaikintos.

Didžioji Britanija

Britai nėra tokie dosnūs kaip Norvegai, bet irgi turi puikių elektromobilių pirkimą skatinančių sprendimų, leisiančių pasiekti tikslą – 100 tūkst elektromobilių iki 2018 metų kovo (šiuo metu elektromobilių britai turi apie 71 tūkstantį):

• iki 35% subsidija pirkimo kainai, neviršijanti 5000 svarų sumos.
• valstybė finansuoja įkrovimo stotelių statytojus
• valstybė dalinai ar pilnai finansuoja privačias įkrovimo stoteles, elektromobilių savininkų įrengtas namuose
• Elektromobilių ir kai kurių hibridų savininkai gali nemokėti įvažiavimo į Londono centrą mokesčio

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)

JAV valstijos turi skirtingas nuolaidų ir lengvatų sistemas, turėjusias leisti pasiekti 1 milijoną elektromobilių iki 2015 metų. Deja, tiek elektromobilių JAV dar nėra ir dabar – pusės milijono elektromobilių riba peržengta 2016 metų rugpjūtį. Na, o pagrindiniai punktai remiantys elektromobilių gamintojus ir pirkėjus yra šie (skiriasi pagal valstijas):

• valstybė skyrė 2.4 milijardo dolerių naujos kartos baterijų kūrimui
• iki 7500 dolerių mokestinė lengvata, apskaičiuojama pagal perkamo elektromobilio talpą. 2500 dolerių garantuojama visiems elektromobiliams, o likę 5000 dolerių gali būti sukaupti už kiekvieną kWh, viršijantį 4kWh talpą gaunant po 417 dolerių. Nissan Leaf iki 2016 metų turėjo 24 kWh talposbateriją, tad kiekvienas Leaf pirkėjas gaudavo maksimalią nuolaidos sumą – 7500 dolerių
• 2010 metais valstybė finansavo 50% (iki 2000 dolerių) asmeninių įkrovimo stotelių įrengimo kaštų. Vėliau buvo suteikiama 35% (iki 1000 dolerių) kompensacija
• buvo finansuojami ir verslo įmonių įkrovimo stotelių įrengimo kaštai
• vieniši elektromobilių vairuotojai turi leidimą važiuoti tomis eismo juostomis, kuriomis paprastai leidžiama važiuoti tik daug keleivių vežančiam transportui.

Reziume

Lietuvoje 2016 metų balandį turėjome vos kiek daugiau nei 200 elektromobilių. Šiuo metu jų kiekis tikrai padidėjęs, bet be valstybės įsikišimo spartaus augimo tikrai nebus. Lietuvos vyriausybė paskelbė planą 2017 metais ženkliai išplėsti įkrovimo stotelių tinklą, tad viena problema lyg ir bus išspręsta.

Belieka tik sugalvoti, kaip Lietuvius paskatinti pirkti daugiau elektromobilių. Lietuviai ir taip nėra linkę pirkti naujų automobilių, tad įpiršti gerokai brangesnius elektromobilius nebus taip paprasta.

Gali būti, kad apsvarstyti visus galimus Valstybės paramos ar subsidijų variantus jau artimiausioje ateityje privers Europos Sąjunga, siekianti drastiškai sumažinti išmetamo anglies dvideginio normas, kurios greičiausiai apskritai palaidos dyzelinius variklius. Apie planus nebegaminti dyzelinių automobilių jau šneka tiek Volkswagen, tiek Peugeot ar Mercedes, kurių dyzeliniai modeliai yra gerokai populiaresni, nei benzininiai.

Na, o Norvegai jau užsibrėžė ir datą, nuo kurios visi parduodami automobiliai privalės būti varomi ne vidaus degimo varikliais. Laukia išties įdomūs pokyčiai – elektrifikuokimės ir ženkime koja kojon su jais, su ar be valstybės pagalbos!