Elektromobiliu iš Vokietijos – 1 diena

Elekromobiliu iš VokietijosPirma pilna diena buvo skirta dar ne kelionei elektromobiliu iš Vokietijos į Lietuvą, bet apsipratimui su KIA Soul EV. Ir ji buvo su nuotykiais. Visų pirma, sužinojau, kad KIA likusių nuvažiuoti kilometrų skaičiuoklė ne optimistė, kaip Nissan Leaf, bet labiau pesimistė. Jei nuo Leaf kilometrų reikia juos “minusuoti”, kad paversti į realius, KIA Soul, panašu, reikia pridėti. Ir pridėti ne taip mažai – apie 20%. Gal su laiku skaičiuoklė adaptuosis prie manęs ir rodys labiau optimistiškesnį atstumą?
 
Dėl rytinio skaičiuoklės pesimizmo atrodė, kad su 80% baterijos likučio nuvažiuoti iki Štutgarto 125 km tikrai nepavyks. Pagal tai, kaip važiavau atgal – būtų pavykę. Na, bet ryte to dar nežinojau, tad desperatiškai ieškojau įkrovimo stotelių pakeliui.

Gera ir bloga žinia elektromobilistams Vokietijoje

Gera žinia, kurią patvirtinau vakar – Vokietijos autobanuose esančiose “Serways” stotelėse Tank and Rast yra greitųjų įkrovimo stotelių. Bloga žinia – jos mokamos. Ir mokamos nevaikiškai (štai kaip vieną gražią dieną iš mūsų uždirbs Autopildyk) – vakar atrastoji už 1 kWh ima po 0.69 Euro. Už 11,5 kWh teko palikti 8 eurus.Šiandien buvo dar geriau – stotelė (ABB) rašė, kad įkrovimo sesija kainuos 5 Eur. Galvojau, o – tai geresnis variantas, nei vakarykštis. Deja, bet stotelė Įkrovė 19 kWh (kažkodėl tik iki 84%) ir nusiskaitė ne 5, o visus 13,6 Eur!!! Žvėrys, nekitaip…
 
Prieš šį krovimą pagal kelias stoteles žemėlapyje turinčias programėles bandžiau susirasti gal 5 vietas, kur jos turėtų būti. KIA atstovybėje stotelė (20 Kw galios) yra ir nors ji buvo užstatyta kitu Soul EV, Man pavyko prisijungti per Type2 kabelį, mat Chademo tiesiog neužteko ilgio. Deja, bet stotelė paprašė autorizuotis, o nė viena mano turima autorizavimo priemonė nepadėjo.

Pasitikėk, bet patikrink

“Daveriaj, no proveriaj” (pasitikėk, bet patikrink) – originalus posakis suprantantiems rusiškai. Poros stotelių, kurios buvo pažymėtos tiek PlugShare, tiek ir PlugSurfing apskritai neradau (pvz. ADAC), nors kelis kart apėjau pastatus ir visus kiemus. Kelias stoteles radau, bet jos buvo išjungtos (juk sekmadienis – sekmadienį vokiečiai nedirba!!!). Keliose, pažymėtose kaip “Fast Charging” radau tik paprastas 220v rozetes. Tiesa, ir tos buvo išjungtos. Dalis stotelių yra mokamuose parkinguose ir jos lėtos, tad krautis ten būtų visiškas absurdas…

Dienos tikslai – Porsche bei Mercedes muziejai

Taigi, pasikroviau, kaip vėliau paaiškėjo, brangiuoju krovimu ir pasiekiau pirmą dienos tikslą Štutgarte – Porsche muziejų. Ten jau iš anksto žinojau, kad požeminiame parkinge yra kelios vietos elektromobiliams, tad jų ieškojau. Radau jas -2 aukšto parkinge, tokiu pat atstumu nuo įėjimo, kaip ir žmonėms su negalia skirtos vietos. Mano džiaugsmui – abi buvo laisvos. Stotelės, tiesa, vidutinės spartos, su Type 2 kabeliu, bet nemokamos 🙂 Na, parkingas kainavo 4 Eur, bet už jį būtų tekę mokėti bet kokiu atveju.
Po Porsche muziejaus laukė trumpa kelionė iki Mercedes-Benz muziejaus. Šiame užtrukau ilgiau, nes jo ekspozicija gerokai platesnė – tai ne tik automobiliai, bet ir sunkvežimiai, Unimog’ai, autobusai, karietos, drezinos, lėktuvai ir jų varikliai ir t.t.
Beje, nustebino tai, jog abiejuose muziejuose audiogidai yra nemokami.

Kelionė atgal – Štutgartas – Rheinau

Išėjus iš Mercedes-Benz muziejaus skaičiuoklė teigė, kad baterijos liko 86%. Nusistačius tikslą – namai, kurie buvo už 130 km, KIA grėsmingai informavo, kad tikslas yra už galimybių ribos. Pagal KIA skaičiavimus galėjau nuvažiuoti 125 km, taigi, man trūktų bent 5 km. Žinodamas, kad pakeliui tikrai yra bent vienas Serways su brangaus įkrovimo stotele, pasileidau į kelionę, vis dar vildamasis, kad KIA per daug pesimistiškai vertina baterijos likutį.

KIA informaciją apie baterijos likutį pagrindiniame ekrane pateikia pagaliukais, o ne procentais. Tai tikrai nėra tinkamas būdas, mat, be kita ko, tie pagaliukai dar ir nelabai atitinka procentų. Galbūt galima matyti parodymus ir kitaip, bet to dar neradau. Procentus galima matyti didžiajame ekrane, bet jei ten įsijungi žemėlapį, baterijos informacijos, deja, nepasižiūrėsi neišjungdamas žemėlapio.

Kadangi pagal pagaliukus nelabai eina suprasti kiek km pavyko nuvažiuoti ir kiek kilometrų dar galima įveikti, kas keliolika minučių perjunginėjau ekranus ir mėginau sekti, kaip senka baterija važiuojant skirtingais greičiais.

Pirmi 20% baterijos

Pirmų 20% baterijos (nuo 86% iki 66%) užteko išvažiuoti iš Štutgarto, pasiekti automagistralę ir ja šiek tiek pavažiuoti. Pradžioje greitis buvo 50 km/h, vėliau – 70 km/h, na o automagistralėje – 100 km/h (pirmoje eilėje su lėtesniais kemperiais ir sunkvežimiais). Kilometrų įveikiau 31.

Kiti 20% baterijos

Sekantys 20% baterijos (nuo 66% iki 46%) buvo naudojami automagistralėje. Beveik visą tą laiką važiavau 100 km/h, tad kai pažiūrėjau į nuvažiuotus kilometrus, kiek nustebau. Su 20% tokiu greičiu pavyko nuvažiuoti beveik 40 km, o jei tiksliau – 39.8 km! Tiesa, nemaža dalis automagistralės buvo nuokalnė, visgi, bet kokiu atveju – labai neprastai, turint omenyje koks nelabai aptakus “kvadratiš praktiš gut” yra KIA Soul.

Nuo Mercedes-Benz muziejaus jau buvau įveikęs 70.8 km, o KIA kelionės kompiuteris dar prognozavo 65 km likutį. Bendrai tai sudarė 135-136 km ir tai buvo būtent tai, ko man reikėjo iki tikslo.

Dar 10%

Kitus 10% baterijos važiavau lėčiau – 80-90 km/h, mat mane pasitiko automagistralės taisymai. Važiuojant į priekį ten mačiau baisų “kamštį” ir autoįvykį su 4 automobiliais, bet, visa laimė, važiuojant atgal to jau nebebuvo.

“Tiše jedeš, dalše budeš” (ramiau važiuosi – toliau nuvažiuosi) – dar vienas rusiškas posakis, kuriuo, deja, elektromobilistai turi vadovautis visada. Taip ir šį kart – lėtesnis važiavimas automagistralės taisymų atkarpa, mažesnis vidutinis greitis = didesnis kilometrų kiekis. Jų pavyko įveikti 27!!!!! Na, kad nebūtų per gerai – beveik visa atkarpa buvo į nuokalnę. Po šios atkarpos jau tikrai žinojau, kad tikslą pasieksiu be krovimo.

Ir dar 10%

Jau žinodamas, kad kelionės tikslą pasieksiu, nusprendžiau išsukti ir pasirinkti kelią šalia automagistralės, kuris dar ir buvo keliais kilometrais trumpesnis. Greitis šioje atkarpoje – 50-80 km/h. Kam teko važiuoti per Lenkiją ne autostrada, tai šis kelias buvo panašus – 5 km užmiesčio, 3 km miestuko. Vėl 5 km užmiesčio ir vėl miestukas.

Elektromobilio vairuotojui toks kelias turbūt yra geresnis pasirinkimas nei automagistralė, bet, kaip bebūtų keista, kilometrų su šiais 10% (nuo 36% iki 26%) įveikiau mažiau – 18,4. Na, bet prieš tai pasiektą kosminį rezultatą tikrai įtakojo nuokalnė. Bendrai jau buvau nuvažiavęs 116,4 km, iki kelionės tikslo buvo likę 13 km, o procentų baterijoje buvo likę daugiau nei pakankamai.

Rheinau

Taigi, nuo Štutgarto iki savo kaimuko Rheinau įveikiau 129 km. Startavau su 86% ir KIA įspėjimu, kad savo užsibrėžto navigacijoje tikslo nepasieksiu. Rezultatas – pasiekiau ir dar buvo likę 20% baterijos. Štai kodėl KIA skaičiuoklę išvadinau pesimiste – manau, teisėtai. Galbūt ji manė, kad aš visą kelią važiuosiu bent 100 km/h greičiu, bet juk iš kur jai žinot?

Kelionei išnaudojau 66% baterijos, su kuriais nuvažiavau 129 km. Matematika sako, kad jei taip važiuočiau dar kartą, 100% įkrovos man pakaktų 195 km! Vienok, labai neprastas rezultatas, kurį tikrai norėčiau pabandyti kada nors pasiekti.

Viena mintis apie „Elektromobiliu iš Vokietijos – 1 diena“

  1. Tikrai, o kur pasakojimas apie Kia Soul paieškas, išsirinkimą, apžiūrą, pirkimą? Bei kas nutiko su turėtuoju Nissan Leaf?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *