Elektromobiliu iš Vokietijos – 2 diena

Elektromobiliu iš VokietijosPo pirmos “treniruočių” dienos sekė pirmoji tikros kelionės namo dalis. Kaip jau skaitėte pirmoje straipsnio apie kelionę dalyje, KIA kilometrų skaičiuoklė nebuvo tokia jau optimistė, kaip galima būtų tikėtis, o greitas ir brangus baterijos įkrovimas buvo baigtas ties 84%. Grįžęs po pirmos dienos ir panaršęs radau atsakymą. Pasirodo, KIA saugo bateriją nuo netausojančio jos greito įkrovimo ir atjungia įkrovimo procesą, kai įkraunami 84%.

Nissan Leaf irgi turi panašų nustatymą, kurį galima pasirinkti ir ties 80% įkrovimas yra sustabdomas. Skirtingai nuo Leaf, Soul EV neturi šios apsauginės funkcijos išjungimo. Kvaila, bet taip yra. Dar įdomiau, kad ištraukus greito įkrovimo kištuką ir jį įkišus atgal galima įkrauti bateriją toliau, bet tik iki 94%. Tada įkrovimas vėl yra atjungiamas. Ir taip, šio atjungimo taip pat negalima išjungti…

Įkrovimo apsauginio atjungimo problemos

Galbūt, KIA Soul EV kūrėjai šį elektromobilį matė tik mieste, kur greito įkrovimo atjungimas pasiekus 84% ir 94% ir baterijos tausojimas turi prasmę, bet kam tada jam 30 kWh talpos baterija ir iki 200 km nuvažiuojamas atstumas? Mieste tikrai tokių parametrų nereikia, o užmiestyje reikia galimybės šią funkciją išjungti, o to, deja, nėra. Kelionėje kraudamas bateriją greituoju būdu kaskart galvojau, kodėl protingos galvos KIA gamykloje padarė tokį absurdišką sprendimą.

Kadangi kelionės metu įveikiau beveik 2000 km, greitųjų krovimų buvo ne vienas ir ne du. Kiekvieno jų metu bateriją įkraudavau iki 84%, ištraukdavau įkrovimo kištuką, įkišdavau jį vėl ir toliau pildydavau atsargas iki 94% (antrojo atjungimo). Tada, jei stotelė turėjo Type 2 laidą (rodos, visos turėjo), juo pildydavau bateriją iki 100% vidutine sparta (6,6 kW galia).

Beje, jei įkrovimo stotelės būtų mokamos, vienas iš jų apmokestinimo variantų – mokestis už įkrovimo sesiją. Mano matyta stotelė tokią sesiją apmokestino 5 Eur, nors, kaip jau žinote, sąskaitą gavau gerokai didesnę. Tokio atsiskaitymo už įkrovimą atveju KIA Soul EV įkrovimo atjungimai kainuotų labai nepigiai, mat tektų vieno įkrovimo metu mokėti už tris įkrovimo sesijas tam, kad pasiekti 100%.

KIA Soul EV baterija ir aerodinamika

Perskaitėte gerai, o aš nesuklydau – KIA Soul EV turi 30 kWh talpos bateriją. Visi oficialūs šaltiniai, kuriuos teko skaityti, teigė, kad šis elektromobilis aprūpintas 27 kWh baterija, bet pasirodo tai – kilovatvalandės, kurias galima naudoti, o 30 – visa baterijos talpa. Lygiai kaip ir Nissan Leaf iš 24 kWh baterijos leidžia naudoti apie 21 kWh, o iš 30 kWh – apie 27 kWh. Taigi, KIA Soul EV turi tokios pat talpos bateriją, kaip ir dalis nuo 2016 metų gaminamų Nissan Leaf (SV ir SL komplektacijos) bei visi 2017 metų Nissan Leaf modeliai.

Tiesa, Nissan Leaf su 30 kWh talpos baterija gali nuvažiuoti toliau nei KIA Soul EV, mat “kaladėlės” dizainas pastarajam neleidžia lygiuotis su Leaf aerodinaminiu efektyvumu. Jei gerai prisimenu, Nissan Leaf pasipriešinimo koeficientas yra 0,28/0,29, o KIA Soul EV dėžutė pasiekia net 0,35. Kuo didesnis skaičius, tuo didesnis pasipriešinimas, tuo mažiau nuvažiuotų kilometrų. Turint omenyje šį skaičių aišku, kad Leaf nuvažiuos toliau su tokia pat baterija ir svoriu, nei Soul EV.

Pirma kelionės diena – planas


Prieš kelionę labai daug laiko praleidau planuodamas maršrutus, derindamas įkrovimo stoteles ir dalindamas kelią į 150-180 km gabalus, pagal apytikslį maksimalų nuvažiuojamą KIA Soul EV atstumą. Kadangi tiksliai nežinojau ar įkrovimai bus mokami ar ne, tiesiog planavau kelionę pagal programėlėse rodomas greito įkrovimo stoteles.

Pirmą dieną planavau kelionę pradėti apie 9 valandą ryto ir iš viso iki maždaug 22 valandos įveikti ~500 kilometrų su trim – keturiais greitais įkrovimais. Stoti kitur planų nebuvo, tad atrodė, jog planas gan lengvai įvykdomas. Važiavimui planavau skirti 9 valandas, įkrovimams – 4. Į planą buvo įtrauktas ir nedidelis nusukimas į Baden – Baden miestelį, kur turėjau palikti išsinuomotą automobilį, kuriuo važiavome iš oro uosto ir su kuriuo važiavome iš Prancūzijos parsivaryti KIA Soul EV.

Pirma kelionės diena – faktas

Pirmas realios kelionės plano neatitikimas faktui – startavome apie 10 ryto, mat pagalvojau, jog taip išvengsime rytinių kamščių. Laisvą laiką ryte išnaudojau vieno įkrovimo kabelio perdarymui bei optimalaus turimo bagažo paskirstymui. Esmė tame, kad KIA Soul EV beveik neturi bagažinės (lyginant su Nissan Leaf), tad teko visą ją rezervuoti vaikiškam vežimėliui, o lagaminus komponuoti salone, atvertus dalį galinės sėdynės. Pagalvojau, kad gerai, jog nevažiavome su visa šeima – neaišku kokiu būdu būtų tekę talpintis ir kiek priekaištų tektų išgirsti per tokią ilgą kelionę.

Prieš dieną, pasiruošimo kelionei metu, jau spėjome įsitikinti, kad įkrovimas Vokietijos greitkeliuose nėra problema – stotelių tikrai nemažai, bet jos visos mokamos. Pirmos kelionės dienos atradimas – pasirodo, ne visos mokamos! Kaip vėliau išsiaiškinau – dalis įkrovimo stotelių, priklausančių Tank & Rast tinklui, kol kas yra nemokamos, nors mokėjimo funkcija jau yra įdiegta. Tiesa, kita dalis, matyt administruojama kito stotelių operatoriaus (Allego / EnBW), yra mokama ir tokioje atsargas teko pildyti eksperimentams skirtą dieną.

Iš anksto nusistatytą pirmos dienos tikslą pasiekėme, bet tai buvo ne 22 valanda, o 2:30 ryto. Per dieną įveikėme 552 km.

Klystkeliai

Kodėl gi taip stipriai skyrėsi dienos planas ir faktas? Ogi todėl, kad porą kartų kelioms valandoms išklydome iš numatyto maršruto. Ne, nepasiklydome – abu išklydimai buvo malonūs – vienas man, kitas žmonai.

Sinsheim technikos muziejus

Pirmasis išklydimas – Sinsheim technikos muziejus, kurį planavau aplankyti jau seniai ir jis buvo kelionės plane, tiesa, ne važiuojant atgal. Kadangi planas kiek pasikoregavo, Sinsheim lankymas iš jo buvo išbrauktas. Visgi, kelias atgal ėjo būtent pro šį muziejų ir žmona, pamačiusi muziejaus ženklą, paklausė, ar tai kartais ne tas muziejus, kurį aš norėjau aplankyti. Atsakiau teigiamai. Sužinojau apie save daug naujo, kai pasakiau, kad nusprendžiau ten neužsukti dėl laiko stokos, nors žinojau, kad važiuosim pro muziejų.

Man dar paaiškino, kad kitą kartą gali reikti per pusę Vokietijos važiuoti tam, kad aplankyti Sinsheim, tad būtų kvaila jo neapžiūrėti dabar, kai iš kelio reikia išsukti vos porą kilometrų – lėktuvai matėsi nuo autostrados. Labai nesipriešinau ir nuvažiavę vos 132,8 km 13 valandą sustojome Sinsheim.

Tie, kas nesidomi – Sinsheim yra vienintelis muziejus pasaulyje, turintis abu viršgarsinius lėktuvus – prancūziškai – britišką Concorde ir rusišką Tu-144, kitaip dar vadinamą “Konkordsky”. Abu juos galima apžiūrėti iš vidaus. Beje, jei Tu-144 buvo gabalais atgabentas iš Maskvos, tai Concorde atskrido į artimiausią oro uostą pats ir tik po to buvo transportuojamas iki muziejaus išardytas.

Sinsheim be lėktuvų ant stogo dar turi ir saulės baterijas, nuo kurių galima apačioje įkrauti elektromobilį. Tuo, žinoma, pasinaudojau ir, nors įkrovimas vos 3 kW galios, to pakako, kad per 3,5 valandos baterija pasipildytų nuo 33% iki 61%.

Nurnberg senamiestis

Antras išklydimas iš kelio – Nurnberg senamiesčio aplankymas. Žmona važiuojant pakeliui užsiminė, kad girdėjo, jog Nurnberg senamiestis gražus, tad man beliko įgyvendinti jos norą (juk mano jau įgyvendinom) taip dar atitolinant ir pavėlinant kelionės tikslą Hermsdorf miestelyje.

Senamiestis iš tiesų gražus. Kas nustebino dar labiau – žmonių kiekis jame ir jų atsipalaidavimas. Jie masiškai gurkšnojo alų ar kitus gėrimus (ne, Verygos jie turbūt neturi) tiesiog ant grindinio, be jokių stalelių ar kėdžių. Ir tai buvo ne vienoje vietoje o praktiškai ant kiekvieno kampo. Tiesiog, jei nėra žolės piknikui, jį galima padaryti tiesiai ant senamiesčio grindinio.

Bevaikščiodami pro minias žmonių naiviai pagalvojome, kad tikriausia tai – savaitgalio pasisėdėjimai, bet vėliau prisiminėme, kad tai – PIRMADIENIS!!! Galbūt, jei tiek žmonių pas mus sėdėtų vakarais mieste ir linksmai plepėtų, būtume mažiau niūrūs namisėdos?

Kilometrai, krovimai ir procentai

Važiuodamas stengiausi stebėti baterijos sekimą ir nuvažiuotus kilometrus tam, kad po to galėčiau lengviau suplanuoti tolimesnę kelionę.

Vieta, krovimai Baterijos likutis Kelionės progresas Laikas
Rheinau, Vokietija 100% 0 km 10:00
85% 31.6 km
“Kamštis” 65% 72.5 km
45% 111.3 km
Sinsheim, Vokietija 33% 132.8 km 13:00

Iki pirmo įkrovimo nuvažiavau 132,8 km, išnaudojau 67% baterijos. Tokiu tempu su 100% baterijos būtų pavykę nuvažiuoti apie 198 km.

Vieta, krovimai Baterijos likutis Kelionės progresas Laikas
1 įkrovimas (lėtas) 61% 132.8 km 15:45
Heilbronn, Vokietija 46% 163.7 km 16:21

Antrasis įkrovimas prie LIDL parduotuvės Heilbronn miestelyje iš tikrųjų buvo pirmasis planinis, mat įkrovimas Sinsheim gavosi neplanuotai. Nuo Sinsheim nuriedėjau 30,9 km ir tam išnaudojau 15% baterijos. Teoriškai, tokios sąnaudos leistų su 100% nuvažiuoti apie 206 km.

Vieta, krovimai Baterijos likutis Kelionės progresas Laikas
2 įkrovimas (greitas), LIDL 100% 163.7 km 17:20
80% 198 km
60% 230 km
Aurach, Vokietija 46% 256 km 18:30

Iki trečiojo įkrovimo nuo antrojo įveikiau 92,3 km, tam sunaudodamas 54% baterijos. Matuojant pagal šią atkarpą, 100% baterijos leistų įveikti mažiau nei pirmais kartais –  apie 171 km.

Vieta, krovimai Baterijos likutis Kelionės progresas Laikas
3 įkrovimas (greitas), Tank & Rast 94% 256 km 19:00
70% 302 km
Nurnberg senamiestis, Vokietija 59% 330 km
Pegnitz, Vokietija 19% 391.7 km 23:21

Ketvirtasis įkrovimas taip pat buvo suplanuotoje iš anksto vietoje, Pegnitz miestelio ribose. Nuo prieš tai buvusio įkrovimo iki Pegnitz nuvažiavau 135,7 km, o baterijos sąnaudos šiai atkarpai – 75%. Vėlgi, teoriškai su tokiom sąnaudom ir pilna baterija galima būtų įveikti apie 181 km.

Vieta, krovimai Baterijos likutis Kelionės progresas Laikas
4 įkrovimas (greitas), Tank & Rast 99% 391.7 km
Hermsdorf, Vokietija 12% 552.3 km 02:30

Penktojo įkrovimo stotelę Hemsdorf miestelio Mc Donald’s restorano kieme pasiekėme su 19% likučiu. Deja, mus nemaloniai nustebino tai, kad ši stotelė, skirtingai nuo visų kitų naudotų pirmos dienos kelionėje buvo mokama. Kadangi netoliese programėlė rodė dar dvi greito įkrovimo stoteles, apsisukau ir patraukiau vienos jų link. Mūsų nuostabai, išsukimo į autostradą toje vietoje, kur jis turėjo būti nebuvo, nes jis buvo uždarytas remontui. Apsisukome, grįžome į autostradą kitoje jos pusėje ir pavažiavę kelis kilometrus apsisukome vėl, tam, kad pasiektume įkrovimo stotelę.

Turint omenyje, kad kilometrai Vokietijos autostradose bėga labai greitai, o baterijos likučio turėjome nebedaug, pradėjo imti nerimas, ar sėkmingai pasieksime įkrovimo stotelę. Nerimas dar sustiprėjo, kai privažiavus nusukimą į aikštelę, kurioje turėjo būti įkrovimo stotelė ir šis pasirodė beesąs remontuojamas… Visa laimė, sekantis įsukimas buvo atidarytas ir su 12% likučiu, įveikę 552,3 km, 2 val 30 min mes visgi pasiekėme savo pirmos kelionės dienos tikslą. Vos 4,5 valandos vėliau, nei planavome 🙂

Pagal tai, kaip važiavome paskutinę dienos atkarpą – 160,6 km su 87%, su pilna baterija būtume įveikę apie 184 km.

Vieta, krovimai Baterijos likutis Kelionės progresas Laikas
5 įkrovimas (greitas), Tank & Rast 100% 552.3 km 03:30

 

15 minčių apie „Elektromobiliu iš Vokietijos – 2 diena“

  1. Gali būti, kad kažką praleidau skaitydamas, bet.. Labai įdomi kelionė, nes tik dabar tapo aišku, kad jos tikslas (arba vienas iš jų) buvo KIA pirkimas ir parsivežimas suderintas su atostogomis. Smalsu sužinoti visas peripetijas ir apmąstymus atvedusius prie KIA. Kodėl šis, o ne kitas elektromobilis buvo pasirinktas? Pirkta sau ar atidaromas naujas verslo planas – elektromobilių perpardavimas? O gal esama ir kitokių reikalų susijusių su nauju pirkiniu? Kokie jie? Taip pat nekantriai laukiu Lenkijos pervažiavimo dalies, nes kiek žvalgiau, tai su “degalinėm” ten “nekažką”…? Įdomu, ar kas pasikeitė, nes tas atsilikęs kraštas 🙂 net etanolio degalinių turėjo mažiau už mus.

    1. Tikrai taip – pagrindinis tikslas buvo nupirkti ir parsivaryti KIA Soul EV. Atostogos buvo paimtos būtent to tikslo įgyvendinimui. Kodėl KIA? Dabar turiu 2013 metų Nissan Leaf, kurį “pažįstu kaip nuluptą”. Išbandžiau ir 2016 metų Leaf, bet jis nesukėlė jokių naujų emocijų, išskyrus tai, kad nuvažiuojamas atstumas padidėjo.

      Aš, kaip elektromobilių entuziastas visada noriu išbandyti kažką naujo, kitų gamintojų siūlomus elektromobilius, bet tokių progų nepasitaiko, tad reikia mąstyti apie pirkimą. Kita vertus, turiu 3 vaikus, tad visi keturviečiai modeliai –
      Chevrolet Volt/ Opel Ampera, BMW i3, Smart ed, Fiat 500, VW Up! ar Mitsubishi/Peugeot/Citroen trijulė iškart iškrenta iš pasirinkimo. Kas lieka?

      Jei kalbame apie dėvėtus / daužtus elektromobilius, pasirinkime lieka Tesla Model S/Model X, kurie man yra “neįkandami”. Elektrinis Mercedes B yra taip pat per brangus – bandžiau kelis nupirkti JAV aukcionuose, bet kaina tikrai nėra draugiška. VW Golf net ir senesnis modelis kainuoja brangiau nei Nissan Leaf (beveik kaip KIA), nors jo baterija gerokai mažesnės talpos, tad ir nuvažiuojamas atstumas nedžiugina.

      Nauji elektromobiliai, deja, per brangūs, nors iš jų man tinkamų tikrai yra ne vienas – tai ir naujasis Golf, ir Hyundai Ioniq, kuris būtų mano pasirinkimas nr 1, jei ne kaina.

      Na, o KIA Soul EV turi tokius pat vidurius kaip Hyundai Ioniq, nors nuvažiuoja mažiau tiek už Hyundai, tiek už 2016- Nissan Leaf. Sakyčiau – mano atveju tai buvo optimalus pasirinkimas. Galbūt ne pats protingiausias, bet jis man tiko.

      Beje – KIA Soul EV – antras automobilis gyvenime, kurį pirkau nebandęs. Keista, bet tikrai esu patenkintas. Galbūt tai – pirmų savaičių euforija, kuri pereis į nusivylimą vėliau, bet kol kas vis dar manau, kad padariau teisingą pasirinkimą 🙂

      1. Šiaip pamastymas – renkantis Leaf ar Soul ar panašų elektromobilį greičiausiai šeimoje REIKĖS turėti ir vidaus degimo varikliu kokį nors, ilgesnėm kelionėms kai reikės tiesiog kur nors greit nuvažiuoti. Vadinasi elektromobilis už 15-20k eur ir dar bet koks vidaus degimo varikliu su savo aptarnavimais, benzinu ir t.t.
        Tokiu atveju kodėl nesirinkti naudoto Tesla Model S – CPO (certified preowned) – iš pačios Teslos, su 4ių metų (!) garantija, nemokamu internetu, didele bagažo talpa, 400km range’u, normaliai atrodančiu, nemokamom kelionėm po Europą ir turėti vienintelį tokį automobilį ?
        Pavyzdžiui – https :// www. tesla. com /fr_BE/used/5YJSA3H14EFP35917?redirect=no
        52k eur. Pavertus į 7ių metų lizingą su 7800eur pradine įmoka – 590eur mėnesiui. IMHO tos pačios išlaidos kaip turėti du – vidutinį EV ir vidaus degimo automobilius.

        1. Tikrai taip – antras dyzelis yra ir jis būtinas. Bet matematika paprasta – 52k eur yra way to much. 20k kia + 5k toyota yra viskas, ką galiu sau leisti šiuo metu 🙂

          Gal, vieną dieną ir bus tas Model S, bet ne taip greitai, kaip norėčiau 🙂

        2. Panasi dilema siuo metu pas mus seimoje, mano atveju dar reikia neuzmirst teslos kosminiu kasko kainu ir aptarnavimo oficialaus problemas

          1. Senkejau su Tesla Vadybininku Svedijoje, tai sake jog planuoja atidaryti Vilniuje Parduotuve su Salonu jau pavasari.

          2. nzn, kazkaip nesijauciu kad labai truksta serviso Lietuvoje. oficialus aptarnavimas kur jau tikrai rekomenduojamas tai 40k km ir 80k km, kai keicia stabdziu,ausinimo skysti. jei kazkokie garantiniai dalykai, tai visada galima pasiplanuoti pakeliui uzsukti. patogiausia imho i Berlyna. 14-15h kelione i viena puse su krovimais. pakaitine auto duoda, tai pvz palikes savo gali toliau testi kelione i Europa. i Helsinki nors arciau, bet reikia derintis prie keltu tvarkarasciu, kas nera patogu.
            Kasko kainos ~1,5kart brangiau nei tokios pat vertes auto vidaus degimo varikliu. Bet manau metu begyje prades visi drausti (kol kas standartishkai tik LD) ir kainos kris.

  2. Skaitau apie skirtingus krovimo tinklų operatorius, skirtingas stoteles, veikia/neveikia, mokama/nemokama, galingumai skirtingi ir t.t. (dar kai kur ir paleidimo kortelių įvairių reikia su išankstinėm sutartim, Italijoj, Prancūzijoj iš asmeninės patirties) – dar kartą įvertinu kaip strategiškai Tesla pasielgė, kai pradėjo plėtoti savo (ir dar techniškai tobuliausia) tinklą. 120kW stotelės, minimum 4ios vienoje vietoje. Šiaip 6-10 normalu. Jokių paleidimo kortelių – plug&play 🙂 Informacija apie veikiančias/užimtas matoma automobilio navigacijoje real time’u visai Europai. Kelionės planavimo “vargai” tampa beveik nejuntami.

          1. wow, butu aisku kosmosas jei taip greit SC ir parduotuve/servisas, bet kazkaip neitiketina. per du menesius leidimai, galingumai, projektai, derinimai ir pati statyba. Lenkijoj pirmieji SuperChargeriai kelis menesius kabejo “permit” fazej, tada “construction” ir pan. https://supercharge.info/
            Kitas dalykas – Tesla kaip suprantu kiekvienoj shalyje veikia per vietoj registruota imone ar atstovybe. Kol kas nieko panasaus nesimato registruota..

  3. kaip supratau iš straipsnio pas KIA pesimistinė prognozė atstumui kurį galima nuvažiuoti su likusia elektra.

    O kaip leaf? Ar daug maž atitinka? Jei taip tai kokiu greičiu važiuojant?
    Ir koks likučio rodmens tiesiškumas, t.y. jei tarkim rodo kad liko 50% ir 50km, po to iki 40% likučio nuvažiavom sakykim 12km. Tai ar galima tikėtis kad taip važiuodami iš tiesų nuvažiuosim ne 50km, o 60km? Jei darysim prielaidą kad nėra kažkokių kalnų ar stiprių vėjų?

    1. Leaf, bent jau mano, matuoja visada per daug optimistiškai – net jei važiuoji greitkeliu 100 km/h ir matai, kad procento užtenka kilometrui, Leaf’as dar ilgokai bando pasakyti, kad pvz. 40% yra lygus 50-60 km. Kuo mažiau lieka procentų – tuo tiksliau rodo.
      Ypač tai aktualu žiemą, kai ryte rodo 120-140, o tu puikiai žinai, kad su šildymu 75-90 yra maksimumas.

      Žodžiu Leaf skaičiuoja, kad tu visada važiuosi ramiai ir važiuosi toli. Soul EV – kad visada važiuosi agresyviau / ne taip taupiai ir tiek nenuvažiuosi. Lenkijoj pvz. man buvo taip – startuojant rodo su 100%, kad nuvažiuosi 155 km. Ramiai važiuojant įveikiau 188 su 11% likučiu. Startuoji su -20km (tiek trūksta iki tikslo), baigi su +20km jau tikslą pasiekus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *