Renault ZOE testas – asmeninė patirtis ir nuomonė

Renault – gavno. Dažniausiai tokį posakį sako žmonės, kurie važinėja senais Renault automobiliais, o dar dažniau tie – kurie niekada nėra vairavę Renault. Aš pats niekada nebuvau Renault savininkas ir nesu Renault fanas, tad tikrai nesu šališkas. Kita vertus, aš savo automobilizmo istorijoje turėjau 3 prancūziškus automobilius, tad šiokią tokią meilę prancūzų inžinerijai jaučiu.

Manau, kad tie, kas mano, kad Renault automobiliai ir jų varikliai vis dar yra tokie, kokius mes prisimename iš „legendinio” 2.2 dci laikų, stipriai klysta. Juos reiktų priverstinai nuvesti į Renault saloną ir duoti išbandyti šiuolaikinius Renault automobilius. 2017 metais man teko kelias dienas važinėti su nauju Megane ir keliais skirtingų komplektacijų Kadjar. Tikrai verti dėmesio automobiliai. Na, o labiausiai aš 2017 metais laukiau elektrinės Renault naujienos Lietuvoje – ZOE. Ir štai, 2018 pradžioje mano noras išsipildė. Taigi, kaip gi man sekėsi bandyti Renault ZOE? 

Lūkesčiai

Kaip jau minėjau, per paskutinį pusmetį buvau maloniai nustebintas visų trijų bandytų Renault modelių, tad ZOE tikėjausi panašiai tiek, kiek iš sumažinto silpnos komplektacijos Megane. Realiai, turbūt, ZOE reiktų lyginti su Clio, bet kadangi jo bandyti neteko (nesu mažų automobilių fanas), lyginu su Megane. Puikiai suprantu, kad ZOE – mažas automobilis, tad tikėtis, kad jis važiuos puikiai, komfortiškai, turėsi visus šiuolaikinius „pribambasus” neverta.

Ko tikėjausi – nedidelio elektromobilio, kuriame mažai vietos tiek keleiviams tiek bagažui, kurio garso izoliacija vidutiniška ar prastesnė nei vidutinė, o silpnas variklis neturėtų kelti džiaugsmo važinėjant. Didelė baterija (didžiausia iš šiuo metu Lietuvoje parduodamų) žadėjo, kad važiuosiu toli, tad buvo noras išbandyti Renault ZOE elektromobilį kokiam nors iššūkyje. Galvojau apie Klaipėdą arba netgi apie Suvalkus – 41 kWh baterija turėtų leisti nuvažiuoti į Lenkiją pigios dešros nusipirkti.

Mano elektrinė patirtis

Nesu automobilių bandytojas ar auto žurnalistas, išbandęs visus automobilius nuo A iki Z (nors apie tai tyliai pasvajoju). Mano elektrinė patirtis irgi nėra kažkuo ypatinga – 1.5 metų su Nissan Leaf, pusė metų su KIA Soul EV. Porą dienų važinėjau ir su Spark nuomojamu naujesniu Nissan Leaf, savaitgalį bandžiau naujausią e-Golf, o elektrinio maratono metu važiavau su BMW i3 bei čiupinėjau elektrinį Hyundai Ioniq.

ZOE reiktų lyginti su mažaisiais elektriniais bolidais – Fiat 500e ir VW Up! Labai gaila, kad dar neteko bandyti nė vieno jų, bet tikiuosi, kad artimiausiu metu išbandysiu ir galėsiu palyginti šiuos mažylius. Asmeniniam pirkimui nesvarsčiau nei e-Up!, nei ZOE, nei FIAT 500e, mat mano šeimoje – trys vaikai, kurie į keturvietį automobilį, deja, netelpa. Nebent, žaistume žaidimą „vienas bėga”.

Baterija

Svarbi pastraipa tiems, kurie svarsto ZOE įsigijimą ir randa puikių kainų mobile.de ar panašiose europinėse svetainėse. Didžioji dalis Renault ZOE parduodamos su baterijų nuoma. Pirkėjas moka mažesnę pradinę kainą, o kas mėnesį moka baterijos nuomos mokestį, kurio dydis priklauso nuo nuvažiuotų kilometrų.

Jei Renault ZOE pirktumėte UK, neribotų kilometrų planas 41 kWh bateriją turinčiai ZOE – 110 svarų per mėnesį. Jei nuvažiuotumėte mažiau nei 4500 km per metus, baterijos nuoma kainuotų 49 arba 59 svarus per mėnesį. Detalią lentelę galite rasti čia – https://www.renault.co.uk/renault-finance/battery-hire.html

Baterijos nuoma yra atsakymas, kodėl Lietuvoje ZOE praktiškai nėra. Beveik visos, parduodamos mobile.de yra su baterijos nuoma, o baterijos nuomos paslauga kol kas Lietuvoje neteikiama ir neaišku ar kada nors bus teikiama. Būtent todėl autoplius.lt svetainėje jau daugiau nei pusę metų yra keli ZOE elektromobiliai be baterijų ir jų nieks neperka, nors kainos nedidelės. Problema – Lietuvoje ZOE be baterijos (su baterijos nuoma – bevertė).

Susipažįstame – mano vardas ZOE

Labai džiaugiausi sužinojęs, kad gausiu iš Renault atstovo Sostena bandymui elektrinį ZOE. Juk tai – perkamiausias elektromobilis Europoje! Jei pasitenkinčiau trumpesniu testu, ZOE galėjau gauti jau seniau, bet man visada norisi apsiprasti su testuojamu automobiliu, jį pajausti, išbandyti įvairiose situacijose. Teko kiek palaukti, kol ZOE išbandė visi VIP’ai ir žurnalistai ir štai atėjo mano eilė – gavau ZOE savaigaliui – nuo penktadienio iki pirmadienio.

Penktadienio vakarą atsiprašiau iš darbo ir lekiu į Vilnių su elektriniu KIA Soul EV. Atlekiu beveik prieš pat Sostena salono uždarymą ir randu kieme gražios vyšninės spalvos ZOE. Kažkodėl buvau įsitikinęs, kad ZOE bus mėlyna – tokia ji buvo visuose lietuviškuose straipsniuose, kuriuos teko skaityti. Na, bet juk spalva nieko nekeičia. Ar ne, moterys? 🙂

Gaunu ZOE atrakinimo kortelę ir nieko nelaukęs sėdu į naują man elektromobilį. Pirma kelionė – į visiškai kitą Vilniaus dalį. ZOE pilnai įkrauta, o nuvažiuojamo atstumo prognozė atrodo labai neblogai – 265 km. Nunulinu skaitliukus ir pirmyn! Pirmos kelionės metu išbandau, kas yra Eco mygtukas, ką jis keičia, pasiaiškinu kitas elektromobilio savybes.

Pirmas įspūdis

Esu tikrai stambus, nežemas (185 cm) vyrukas, tad buvau nusiteikęs sunkiai tilpti į šį nedidelį elektromobilį. Tilpau! Ir ne tik tilpau – virš mano galvos vietos tikrai daugiau nei Nissan Leaf (čia tai siurprizas!). Pirmas minusiukas – sėdynės aukštis nesireguliuoja, nors sėdžiu prabangiausios komplektacijos Renault ZOE. Na, bet čia juk mažas mašiniukas – gal ir nieko tokio. Po Leaf ir Soul EV pasigedau dar vieno dalyko – porankio dešinei rankai. Jei teisingai vėliau perskaičiau ZOE UK forume – tai užsakoma opcija. Na, bet vėlgi, mažas mašiniukas, atleistina.

Maloniai nustebina ne tik automobilio vidaus dydis – nors elektrinis variklis nėra galingas, nejungiant Eco režimo automobiliukas tikrai žvitrus. Ne spartuolis, bet tikrai nesijaučia jokio diskomforto dėl baterijos įtakojamo nemažo svorio. Eco režimas šį jausmą pagadina, bet vis dar galima važinėti ir su juo. Vairas pasirodė kietas – tamsoje nusprendžiau, kad jis paprastas, plastikinis. Ryte supratau, kad visgi – oda apsiūtas 🙂

Mygtukai ir šviesa

Pirmas minusas, kuris nustebino – dalis mygtukų Renault ZOE yra neapšviesti. Kadangi automobilį pasiėmiau jau sutemus, tamsoje važiuojant buvo gan sunku pažindintis su automobilio funkcijomis. Ant vairo esantys pastovaus greičio palaikymo mygtukai, po vairu kairėje esantys mygtukai ir dalis klimato kontrolės mygtukų nešviečia.

Su beveik visais vairo mygtukais susitvarkiau apgraibomis. Tiesa, vieną jų – balso komandų, radau tik ryte, kai buvo šviesu. Garso reguliavimą radau tik dėl to, kad kažkada esu vairavęs Peugeot ir Citroen automobilius. Zoe šiai funkcijai turi labai panašią rankenėlę po vairu.

Beviltiškai ieškojęs ir neradęs sėdynės šildymo nusprendžiau, kad tokios funkcijos nėra. Šalau sėdimąją, bet vis tiek važiavau. Grįžęs namo, automobilio komplektacijos lape perskaičiau, kad tokia funkcija turi būti. Ryte radau, bet ir tai ne iš kart – teko pavargti. Tam, kas sugalvojo juos įkišti į centrinės konsolės šoną reiktų automobilio vairą į galą nukelti – gal suprastų kaip tai yra patogu. Net ir radus – šildymo stiprumą teko reguliuoti apgraibomis – vienintelė indikacija ekrane – kad šildymas įjungtas, bet kokio stiprumo ar kurioje sėdynėje – neaišku. Ant mygtuko, o tiksliau – suktuko, indikacija gal ir yra, bet man trumparegiui to įmatyti tikrai nepavyko.

Gavau ZOE su šildymo pūtimu nustatytu tik į kojas. Nustebau, kad prabangiausioje elektromobilio komplektacijoje nėra automatinės klimato kontrolės. Vėlgi – grįžęs namo ir perskaitęs lape supratau, kad yra. Pasirodo, „auto” mygtukas irgi tarp neapšviestų. Ryte radau be vargo. Tiesa, jau pirmos kelionės iš Vilniaus į Kauną metu supratau, kodėl šildymas buvo nustatytas į kojas, o ne ‘auto” bet apie tai – vėliau.

Garsas salone ir garso izoliacija

Vos pradėjus važiuoti su ZOE nustebino keistas ūžimas, aiškiai girdimas iš vairuotojo durelių pusės. Prieš elektromobilius turėjau populiarų tautomobilį – BMW 530d, kurio autonominio pašildymo sistema Webasto skleidė identišką garsą. ZOE atveju, nurašiau šį garsą varikliui. Tiesa, sekantį rytą išsiaiškinau kad tai – specialiai elektromobilio iki 25 km/h skleidžiamas garsas tam, kad kiti eismo dalyviai girdėtų atvažiuojantį ar manevruojantį ZOE.

Nissan Leaf bei KIA Soul EV irgi tokį garsą turi, tik jis kitoks, tad iš pradžių nesupratau jog ZOE girdimas garsas yra būtent tai. Beje, jį galima išjungti. Dar vienu neapšviestu mygtuku… Tiesa, tik tam kartui – kitą kartą įsėdus vėl tektų spausti mygtuką, kad garso negirdėtum.

Garso izoliacija nustebino teigiamai – iš mažo automobilio tikėjausi daug blogiau. Gal sumeluosiu, bet man atrodo, kad ratų arkos Renault ZOE izoliuotos netgi geriau nei BMW i3. Bendra garso izoliacija apie savo trūkumus leido suprasti tik išvažiavus į greitkelį. Mieste šiam mažyliui tikrai neturėjau priekaištų ir galėčiau garso izoliacijos kokybę sulyginti su klase aukštesniu Nissan Leaf. Visgi greitkelis ir didesnis nei miesto greitis – tikrai ne ZOE stichija. Nors tada kyla logiškas klausimas – o kam miesto automobiliui 41 kWh baterija? Na, bet Renault, matyt, žino geriau.

Šaltis

Dar važinėjant po Vilnių nustebau, kad salone gana vėsu. Buvau netgi 28 laipsnių šilumą nustatęs (klimato kontrolės dar nebuvau radęs) – nepadėjo. Kodėl – supratau tik atvažiavęs į Kauną. Pasirodo, bandydamas važiuoti su Eco ir ne su Eco režimu nepastebėjau, kad Eco ne tik apriboja variklio galią, bet ir išjungia šildymą. Iš tikrųjų, nesu tikras – apriboja, ar išjungia, bet kai už lango buvo -7, atrodė, kad pučiamas oras – šaltas. Taigi, Eco Renault ZOE nereiškia to paties, ką Eco reiškia Nissan Leaf ar KIA Soul EV. Greičiau tai atitinka Eco+ režimą Volkswagen e-Golf.

Dar viena, antra pažintis su šalčiu – važiuojant iš Vilniaus į Kauną. 110 km/h greitis ir 7 laipsniai šalčio yra neįveikiamas barjeras ZOE šildymo sistemai. Kojos šalo visą kelionę. Tada ir supratau, kodėl gi pūtimas buvo nustatytas į kojas… Mieste to labai nesijautė, bet automagistralėje ši bėda buvo labai akivaizdi. Mano įspūdį patvirtino ir UK ZOE forumas – netgi UK gyvenantys ZOE savininkai skundžiasi per maža šildymo galia. O pas juos žiemos nelabai būna, kai pas mus – vos ne 6 mėnesius…

Šaltis 3 – kirtis „žemiau juostos”

Trečia pažintis su šalčiu. Iš Vilniaus važiuodamas į Kauną sustojau Vievio įkrovimo stotelėje. Ne dėl to, kad man trūko atsargų pasiekti namus Kaune, bet iš sportinio intereso, pažiūrėti kaip veikia ZOE įkrovimas. Nebuvau tikras, ar šis elektromobilis „draugauja” ABB greito įkrovimo stotelėmis. Įkrovimas tikrai nebuvo puikus (apie tai – vėliau), bet susidūriau su labai netikėta problema – ZOE negalima naudoti šildymo baterijos įkrovimo metu!!!

Mano burbėjimai ir baksnojimas į temperatūros parodymus ekrane su -7 nepadėjo – ZOE tiesiog atsisako šildyti saloną, kol pildomos baterijos atsargos… Nepatikėjęs, kad taip gali būti, grįžęs puoliau klausti suprantančių ir naršyti forumus. Pasirodo – šildytis tikrai negalima. KAIP TAIP (?!)

Įkrovimo galia Vievio stotelėje, kurią sugebėjo pasiimti ZOE – vos apie 12 kW. Su savo elektromobiliais šią stotelę naudoju dažnai ir tai viena greičiausių Lietuvoje… Kadangi turėjau pakankamą likutį pasiekti namus, o ir sėdėti šaltyje nesinorėjo, esant tokiam įkrovimo greičiui labiau apsimokėjo krauti ramiai naktį namie.

Beje, radau ir labai įdomaus sprendimo pasiūlymą – ZOE turi salono pašildymo tam tikru laiku funkciją. UK ZOE ekspertai prieš jungdami baterijos įkrovimą nustato automatinį salono pašildymą (jis prasideda 15 min prieš nustatytą laiką) ir tada jungia įkrovimą. Kažkuriuo metu prasideda salono pašildymas ir taip ZOE savininkas nesušala į ledą. Kamon Renault – juk gyvename 21 amžiuje, kur žmonės pratę prie komforto ir prie -7 tikrai nesėdės mašinoje porą valandų prie įkrovimo stotelės…

Įkrovimas namuose – siurprizas

Namus Kaune pasiekiau be papildomo įkrovimo. Na, bet to galima buvo tikėtis, matant ekrane 265 km, kai sėdau į elektromobilį su pilnai įkrauta baterija. Įveikiau 142,7 km, o skaičiuoklė dar rodė 32 likusius kilometrus. Bendrai – 174,7 km. Įskaitant temperatūrą lauke ir 110 km/h greitį magistralėje, manau, normalus rezultatas. Aišku tiems, kurie tiki pasakomis apie 400 nuvažiuojamų kilometrų (toks lipdukas yra ant ZOE šono), tai greičiausi būtų nemalonus siurprizas.

Manęs nuvažiuotas atstumas nenustebino – su KIA Soul EV tokiu režimu įveikiu apie 110 km. Soul EV baterija – 27 kWh, ZOE – 41 kWh. Matematika teigia, kad panašiomis sąlygomis, su 41 kWh baterija Soul EV įveiktų apie 167 km. Labai panašu į tai, ką parodė ZOE. Žinoma, ZOE aptakesnis ir mažesnis.

Siurprizas man buvo kitur – namus pasiekus su 32 km likučiu pakeliui jau svarsčiau, kokio galingumo yra Renault ZOE namų įkroviklis. Jei jis, kaip KIA Soul EV – 10A, tai 2,2 kW (220 V x 10 A) per valandą, ZOE 41 kWh bateriją įkrautų per … 19 valandų. Pakeliui skaičiavau, kad grįžęs 12 nakties tokiu įkrovikliu kitą kelionę turėčiau planuoti ne anksčiau 12 val dienos, nes iki to laiko turėčiau visai solidų 60-70% baterijos rezervą.

Grįžtu namo, atsidarau bagažinę, kur turėtų būti įkroviklis. Jo nėra. NĖRA. NIEKUR NĖRA – nei salone, nei bagažinėje. Jo tiesiog nėra. Savo KIA Soul EV įkraunu naktimis iš paprastos rozetės, tad kitokio įkrovimo galimybės namie neturiu. KIA Soul EV naudoja Type 1 kištuką (kaip ir Nissan Leaf), tad mano pakrovėjas Renault ZOE su Type 2 netinka… Na, nurašau visų didesnių kelionių šeštadienį planus ir pasidžiaugiu, kad liko 32, o ne 10 km, mat iki artimiausios LIDL greito įkrovimo stotelės man – 16 km.

Beje, pasirodo – naminio įkroviklio ZOE neturi. Bent jau Lietuvoje.

Rytinė ZOE apžiūra – malonus netikėtumas

Jau minėjau, kad su ZOE beveik iš naujo pažindinausi ryte šviesoje. Radau ir odinį vairą, ir klimato kontrolę, ir valdymo balsu mygtuką ant vairo… Vaikai per langą nusprendė – kokia graži raudona mašinytė. O apžiūros metu lauke radau dar vieną, man netikėtą dalyką – gale yra 3, o ne dvi vietos!!! Tada iškart supratau, kam reikalingas diržas, pritvirtintas prie stogo, kurį visos kelionės iš Vilniaus metu mačiau galinio vaizdo veidrodėlyje.

Nežinau, ar taip yra visose Renault ZOE, ar tik naujesnėse / geresnėse komplektacijose, bet mano testuojama yra beveik pilnavertis penkiavietis automobilis. Taigi, šiuo parametru ZOE iš karto mano vertinimuose aplenkia Fiat 500e bei Volkswagen e-Up! Tiesa, kodėl beveik penkiavietis? Na, turbūt todėl, kad trys suaugę gale jaustųsi labai meiliai ir pageidautina, kad jie nebūtų tokie dideli, kaip aš. Kita vertus – galinė sėdynė turi du, o ne tris galvos atlošus. Taigi vaikams viskas OK, bet normaliems piliečiams geriau galvoti, kad mašina, visgi, keturvietė.

Nemalonių siurprizų virtinė

Ne toks malonus siurprizas laukė „užvedus” Renault ZOE – ekrane vietoj 32 km, matytų vakare, švietė vos 21 km. Kaip jau minėjau – iki artimiausios įkrovimo stotelės 16 km… Būnant optimistu, pagalvojau, kad pliusas tame, kad šie kilometrai greičiausiai buvo panaudoti baterijos šildymui šaltą naktį. Žinoma – minusas – mano kelionė iki įkrovimo stotelės pasidarė komplikuotesnė. Na, bet juk aš – patyręs elektromobilistas, tokį iššūkį įveiksiu?

Įveikiau. Su 7 km likučiu. Laaaabai lėtai ir atsargiai, bet įveikiau. Prie LIDL bateriją pildėsi Nissan Leaf, iš kurio dar ir pasiskolinau pakabuką įkrovimo stotelės prie Urmo prekybos miestelio (kitaip vadinamų „bazių”) paleidimui. Dėl viso pikto. Kaip pasirodė vėliau – šitas pakabukas mane išgelbėjo…

Kad ir kaip jungiausi prie LIDL greito įkrovimo stotelės, ZOE su ja atsisakė draugauti. Nors stotelės ekrane ir švietė „vyksta įkrovimas”, mirksinti įkrovimo lizdo raudona spalva ir įspėjantis pranešimas ZOE prietaisų skydelyje sakė – nieko nebus. Pabandžiau dar kelis kart – rezultatas buvo toks pats – joks. Tada prisiminiau, kad prie tos stotelės jau buvau sutikęs garbaus amžiaus ZOE savininką, kuris sakė, kad įkrauti baterijas prie LIDL jam pasiseka retai, tad dažniau tai daro Urmo „bazėse”.

Išsigelbėjimas – už 4 km. Likutis – 7 km

Supratęs, kad iš greito įkrovimo stotelės nieko nepešiu, žemėlapyje susiradau Urmo prekybos miestelį. Ne todėl, kad nežinočiau kur jis ar kaip iki jo nuvažiuoti, bet todėl, kad man reikėjo tiksliai žinoti, kiek km yra iki jo ir koks yra pats artimiausias kelias ten patekti. Kaip teigė Google žemėlapis – atstumas apie 3.6-4 km. Jei baterijos rodomas likutis – 7 km – realus, turėčiau šį iššūkį įveikti.

Apie jokius kitus planus kaip Klaipėda ar Lenkija tada tikrai nebebuvo jokių minčių. Vienintelė mintis – teks kviesti tralą, jei nepavyks pasiekti artimiausios stotelės arba ji neveiks. Išjungiu šildymą (gale trys vaikai, o lauke minus 5) ir pajudu ieškoti šviesos tunelio gale. Langai užrasoja nenuvažiavus nė poros šimtų metrų, bet pasivalant toliau siekiu tikslo.

PASIEKIU!!! Likutis – joks. Ekrane ties likusiais kilometrais rodomi brūkšniukai. Man pasiseka, nes stotelė veikia. Ne mažiau pasiseka, kad ji neužimta. Na, o dar labiausiai pasiseka (nepamiškim, šeštadienio vėlyvas rytas – pats „pikas” ‘bazėse”), kad privažiavimo prie stotelių nieks neužstatęs. Išsitraukiu iš bagažinės Type 2 laidą (taip, jis ZE komplektacijoje yra!!!), prisijungiu, pamojuoju skolintu pakabuku – vuolia – KRAUNAMĖS. Tralo nereikės!!! Beveik Euforija 🙂

Ir vėl tas šaltis… O įkrovimo greitis…

Euforija trunka neilgai, mat ZOE į realybę gražina vos prisiminus, kad šildytis įkrovimo metu negalima. Nepamirškime, kad jau kelis km atvažiavau be šildymo, o lauke minus 5. Geras 15 min bandau suorganizuoti ZOE forume perskaitytą maklę su salono pašildymu. Nepavyksta. Kelis kart bandau išlipti / įlipti, kad susimuliuoti nuėjimą nuo automobilio, tikėdamasis, kad tai leis automobiliui šildyti saloną. Bergždžiai… Tikėtina, kad pašildymas įsijungia tik baterijai pasiekus tam tikrą lygį. O aš atvažiavau juk su nuliu…

Euforiją, kad nereiks tralo ir bet kokius kelionių su Renault ZOE planus galutinai sužlugdo iki pilno baterijos įkrovimo ekrane rodomas valandų skaičius. Keturios. KETURIOS!!! Be šildymo!!! Jei būčiau galėjęs, būčiau metęs Renault ZOE ten, kur pajungiau krautis, sėdęs į CityBee automobilį (kaip tik stovėjo aikštelėje šalia), nuvažiavęs pasiimti KIA Soul EV ir pamiršęs šitą nesėkmingą nuotykį. Deja, turėjau ZOE grąžinti į Vilnių iki pirmadienio ryto, kitaip grėsė bauda už kiekvieną vėlavimo dieną.

Susisiekiau su Sostena per facebook ir pasidomėjau, ar salonas dirba šeštadienį. Gavęs teigiamą atsakymą iškart nusprendžiau, kad jei spėju pakankamai įkrauti bateriją, važiuoju į Vilnių, atiduodu ZOE jos pardavėjams ir grįžtu namo nelaukdamas jokio pirmadienio. O kad nešalti – einu iki Mc Donald’s restorano (idėją labai palaikė apšalę vaikai) „sveiko” maisto.

Grįžimas į Vilnių. Dar vienas įkrovimo šansas

Grįžus prie ZOE beveik po 2 valandų gavau kruopelę optimizmo. Iki pilnos baterijos man trūko ne daugiau nei 2 val (iš planuotų 4), o tik valanda. Nusprendžiau, kad 73% įkrovos iki Vilniaus važiuojant kiek ramiau tikrai užteks ir pajudėjau į kelią.

Pakeliui dar vieną šansą daviau Elektrėnų įkrovimo stotelei. Ir, kaip bebūtų keista, šį kartą pavyko sėkmingai prisijungti (stotelė tokia pat kaip ir prie LIDL). Ir ne tik prisijungti – per 5 minutes (daugiau neturėjau laiko laukti) pasiekta įkrovimo galia buvo visai pusėtina – apie 30 kW. Pirma ABB stotelė, kuri suprato ZOE ir įkrovimo sparta buvo normalesnė…

Įkrovimo problemos. Kodėl?

Kodėl gi Renault ZOE turi tokių problemų su įkrovimu? Tikslaus atsakymo nežinau, bet vieną variantą turiu. ZOE turi unikalų greito (ar greitesnio) įkrovimo būdą. Ji nenaudoja nei Chademo, nei CCS Combo DC jungčių. ZOE gali iki 43 kW galią (ar net daugiau) pasiimti per standartinę Type 2 jungtį, per kurią Leaf priima vos 6,6 kW. Čia yra ZOE unikalumas ir labai gudrus Renault inžinierių sumąstymas.

Idėja, jei teisingai suprantu, slypi tame, kad elektra ateinanti per Type 2 nenaudoja atskiro įkrovimo bloko, kaip tai daro Leaf. Renault ZOE elektrą įkrovimo elektrą pasiima per tą pačią vietą, per kurią gauna energiją iš regeneracinių stabdžių sistemos – iš trifazio variklio. Taigi, ZOE inverteris yra ne dalinai (iš baterijos į variklį ir kažkiek atgal regeneravimo), o pilnai dvipusis (kiek į variklį iš baterijos, tiek ir atgal).

Idėja tikrai gera, bet gudri idėja išsiverčia į kitą pusę, kai ji turi veikti realybėje. Nežinau kodėl, bet ABB stotelės su Renault ZOE draugauti nenori. Iš bandytų trijų viena veikė labai lėtai, viena neveikė apskritai ir vos viena veikė padoriau. Turint omenyje, kad Lietuvoje iš 22 greito įkrovimo stotelių 17 yra ABB, o trys – Delta, kurios net neturi Type 2 jungties, bet kokia užmiesčio kelionė su Renault ZOE bus iššūkis. Nebent ABB ir Renault suderins visas savo stoteles ir ZOE, ko tikrai linkėčiau.

KAINA

Tiktai nepadariau klaidos, parašydamas paragrafo pavadinimą visomis didžiosiomis raidėmis. Jei Renault ZOE visur kainuotų tiek, kiek ji kainuoja pas mus – niekada nebūtų tapusi perkamiausiu elektromobiliu Europoje. Atsisėskite. Jau atsisėdote? Gerai – mano bandytas ZOE modelis pagal kainyną – 35000 Eurų.

Kai ZOE tik atkeliavo į Lietuvą, spaudos pranešimuose buvo rašoma kaina nuo 28000 Eurų. Kadangi straipsnis buvo apie 400 km įveikiančią ZOE, maniau kad nuo tiek kainuoja ZOE su talpesne baterija. Pasirodo – reklaminis triukas. „Nuo 28000 Eur” kainuoja senąją, 22 kWh bateriją turinčios ZOE… O mano bandyta, su „prabangiausia komplektacija” – 35000 Eur.

Nežinau ką sau galvoja Renault kainodaros specialistai, bet vienas dalykas – visur ZOE kainuoja mažiau nei pas mus. Kitas dalykas – gal nustatant kainas reiktų žvilgterėti į konkurentus? Už ZOE kainą gaunasi neblogas Hyundai Ioniq, o nuo KIA Soul EV dar keli tūkstantėliai liks. Taip, negausite talpesnės baterijos, bet turėsite pilnavertį automobilį su pakankamai prabangiu salonu ir krūva technologijų, apie kurias ZOE vairuotojai gali tik pasvajoti.

Na, o „smūgis į paširdžius” dar nė neįsibėgėjusiai Renault ZOE prekybai turėtų būti 2018 metų vasarį prekyboje pasirodysiantis naujasis Nissan Leaf. Identiška baterija ir naujausios technologijos, visa galva aukštesnis elektromobilis bei panaši kaina – žinau kas šioje kovoje bus nugalėtojas…

Kiek aš būčiau linkęs mokėti už tokį Renault ZOE? Turint omenyje elektromobilio dydį / klasę, baterijos talpą ir tai, ką randi viduje – max 25000 Eur. Ir tai, čia jau išsprendus visas įkrovimo Lietuvoje problemas. Jei Renault atstovai panaršytų mobile.de svetainėje, tikrai rastų, kad naują ZOE su 41 kWh baterija ten galima rasti už maždaug 24000 Eur. Patikėkite, nemeluoju. Seku elektromobilių skelbimus jau seniai. 22 kWh baterijas turinti ZOE turi kainuoti labai pigiai, kad netaptų muziejiniu eksponatu gamintojo atstovo salone.

Elektromobilis Renault ZOE – pliusai ir minusai

Pabaigai – mano subjektyvus Renault ZOE vertinimas – pliusai ir minusai.

Pliusai:

• gražus dizainas
• gan kokybiška garso izoliacija
• pakankamai žvitrus mieste
• 5 vietos (nesu tikras tik ar visuose taip)
• gan talpi bagažinė
• aukštas stogas, pakankamai vietos galvai nei aukštam žmogui
• pakankamai erdvus salonas (kaip tokiam mažyliui)
• talpi, 41 kWh baterija
• gan komfortiškas važiavimas (kaip tokiam mažyliui)

Minusai (riebūs):

• įkraunant bateriją negalima šildyti salono. Vis dar nesuprantu – kaip taip???
• įkrovimo paleidimo problemos su ABB greito įkrovimo stotelėmis (jų LT 17)
• DBT greito įkrovimo stotelės (3) neturi Type2 jungties
• kaina
• kaina
• kaina

Minusai (neesminiai):

• nėra naminio įkroviklio iš paprastos rozetės. Nepatogu ne tik namie, bet ir ten, kur nėra jokios įkrovimo infrastruktūros
• neapšviesti mygtukai
• keistos kai kurių mygtukų vietos
• gan didelis priekinio stiklo statramstis uždaro dalį vaizdo pro priekinį langą
• gan nedidelė regeneracija iš stabdžių – mačiau apie 17 kW. KIA – iki 40 kW

Reziume

Man kaip automobilis ZOE patiko – mielai tokį vairuočiau. Tik už daug pigiau ir tik su išspręstomis visomis įkrovimo bei šildymo problemomis. Kaip elektromobilis – šiuo metu Lietuvoje jis useless, nes miestui jis per brangus, o užmiesčiui netinkamas. Kaip teisingai teigia lipdukas ant ZOE kapoto – tai ateities, o ne dabarties automobilis. Kai išspręs visas problemas 🙂