KIA Soul EV turiu kiek daugiau mėnesį, Nissan Leaf – nuo 2016 balandžio. Su Leaf jau esu nuvažiavęs 33 tūkstančius kilometrų, su Soul EV – beveik 6 tūkstančius, tad šis palyginimas bus gal kiek ankstyvas. Gal ir ne visai objektyvus, mat po metų su KIA, tikėtina, kad galėčiau daugiau visko parašyti, na bet patys prisiprašėte :). Beje, pradėjęs rašyti supratau, kad į vieną straipsnį šis palyginimas visgi netilps, tad pristatau pirmą palyginimo dalį.
KIA Soul EV vs Nissan Leaf – kaina
Nissan Leaf kaina ir baterijos talpa
2016-2017 metais Leaf buvo parduodamas su 24 kWh ir 30 kWh baterijomis, tad gan logiška, kad pirmasis yra pigesnis, o antrasis – gerokai brangesnis. 30 kWh bateriją turinčių Leaf parduodamų Lietuvoje praktiškai nėra, mat jų kol kas neapsimoka vežti dėl tikrai didelio kainos skirtumo. Mobile ar Autoscout24 svetainėse Leaf modelių su 30 kWh baterija yra, bet jų kainos prasideda nuo 21000 Eurų.
2018 metais pasirodys naujas, antros kartos Leaf, kuris turės 40 kWh bateriją. Labai tikėtina, kad pirmaisiais gamybos netgi naudoto Leaf 2.0 kaina bus gan aukšta – galbūt apie 25000-30000 Eurų. Nenustebčiau jei gatvėse daugiau jų išvysime ne anksčiau 2019-2020 metų.
KIA Soul EV kaina ir baterijos talpa
2015-2017 metais KIA Soul EV nesikeitė, o 2018 metų modelis, kurį galima dabar nusipirkti naują turi kiek didesnę bateriją. „Senasis” turi 27 kWh bateriją, „naujasis” – 28 kWh. Skirtumas – minimalus, bet, žinoma, naujas elektromobilis kainuoja gerokai daugiau nei naudotas.
KIA Soul EV yra gerokai mažiau populiarus nei Nissan Leaf, tad dalinai jų aukštą kainą nulemia maža pasiūla ir, atitinkamai, maža konkurencija tarp pardavėjų.
Kita vertus, KIA Soul EV bent jau paties gamintojo skiriamas prie šiuo metu ypač populiaraus SUV automobilių tipo. Šiam tipui taip pat priklauso ir toks KIA bestseleris kaip Sportage bei analogiškas ir nesveikai populiarus Nissan Qashqai.
Jei neskaičiuoti vos kelių tūkstančių Toyota RAV 4 elektromobilių, gamintų Kalifornijos valstijos JAV pirkėjams, KIA Soul EV kol kas yra turbūt vienintelis elektrinis SUV, gaminamas masiškai. Na, o už išskirtinumą tenka mokėti daugiau. Vos nepamiršau – Tesla juk turi Model X. Na, bet šis tiek „kalibru”, tiek kaina yra šviesmečiais nutolęs nuo „žemiškojo” KIA Soul EV.
Nissan Leaf vs KIA Soul nuvažiuojamas atstumas
Matavimo metodikos
Europoje mes dar turime labiau pieno riebumui, o ne nuvažiuojamam atstumui tinkamą matuoti NEDC metodiką, kuri teigia, kad pvz 2013 metų Nissan Leaf su 24 kWh baterija gali įveikti 200 km. Pasakysiu taip – NEDC pateikiamus skaičius galima pasiekti, bet tai gali pavykti tik beveik laboratorijos sąlygomis.
Nissan Leaf nuvažiuojamas atstumas
Pagal EPA metodiką Nissan Leaf gali nuvažiuoti:
- 2011-2012 metų – 117 km
- 2013 metų – 121 km
- 2014-2017 metų ir 2016 metų su 24 kWh baterija – 135 km
- 2016-2017 metų su 30 kWh baterija – 172 km
Nedidelė pastaba apie 2013 ir 2014 Nissan Leaf įveikiamo atstumo skirtumą – iš tikrųjų abu jie įveikia 135 km, tiesiog dėl kiek skirtingos metodikos 2013 metų modelis turi kitokį rezultatą.
KIA Soul EV nuvažiuojamas atstumas
Pagal EPA metodiką KIA Soul EV gali nuvažiuoti:
- 2015-2017 metų modelis – 150 km
- 2018 metų modelis – 182 km
Pamenate, kad aukščiau rašiau, jog tikiu EPA metodika ir netikiu NEDC? Tai štai, netikėkite viskuo, ką rašau 🙂 Mano asmeninė patirtis su Leaf sako, kad vasarą su juo galima nesunkiai mieste įveikti 120 km, šiek tiek pataupant – 140 km. EPA teigia, kad toks Leaf įveikia 135 km, kas yra gana realu.
Būtų labai įdomu gauti savaitei Nissan Leaf 2016-2017 metų modelį su 30 kWh baterija, kad padaryti objektyvų palyginimą su KIA Soul EV 2015-2017 metų modeliu. Nors KIA turi mažesnę bateriją, mieste palyginimas būtų tikrai vertas dėmesio. Deja tokios galimybės neturiu, bet jei galite man paskolinti tokį Leaf – būčiau labai dėkingas.
Su 30 kWh bateriją turinčiu Leaf esu važiavęs tik Vilnius-Nida keliu. Na, o šiuo keliu Nissan Leaf nuvažiuojamo atstumo su KIA Soul nuvažiuojamu atstumu mieste lyginti tiesiog negalima. Beje, KIA Sou EV „kaladėlė” (maniškio Soul pravardė) yra žiauriai neaptaki, tad vienintelė vieta, kur ji galėtų konkuruoti su 2016-2017 metų Nissan Leaf yra miestas. Užmiestyje, manau, Soul EV sausai „gautų į kaulus” nuo Leaf.
KIA Soul EV vs Nissan Leaf – Įkrovimo galimybės
Nesu tikras, bet kiek teko matyti, visi KIA Soul EV turi Chademo standarto greito įkrovimo galimybę. Nissan Leaf taip pat naudoja šią jungtį greitam elektromobilio įkrovimui, bet paprastesnės komplektacijos Leaf būna ir be greito įkrovimo jungties. Kaip jau minėjau, daug kam tai – nedidelė problema, bet man toks elektromobilis netiktų. Kaip bus su 2018 metų Nissan Leaf – nežinia, bet jei bus komplektacijų be greito įkrovimo, manau, tai – absurdas.
Vienintelis greito įkrovimo skirtumas tarp Nissan Leaf ir KIA Soul EV – KIA per Chademo jungtį gali krautis iki 100 kW galia, kai Nissan – tik 44 kW. Deja, kol kas šio KIA pranašumo nėra kaip išnaudoti, mat galingiausios greito įkrovimo stotelės Lietuvoje yra 50 kW galios.
Iš dalies dėl greito įkrovimo nebuvimo nėra populiarūs ir tokie elektromobiliai kaip Ford Focus EV, Fiat 500e, Mercedes-Benz B electric bei Toyota RAV4 EV. Kita vertus, šie modeliai buvo sukurti ir gaminami tik tam, kad patenkintu griežtųjų Kalifornijos oro sergėtojų reikalavimus, tad gamintojai populiarumo nesiekė. Fiat vadovas netgi yra viešame pasisakyme paprašęs nepirkti elektrinio 500e modelio, mat nuo kiekvieno tokio pardavimo Fiat-Chrysler koncernas patiria didelius nuostolius.
Mano asmenine nuomone, svarbiausios elektromobilio savybės ir yra kaina, baterijos talpa, nuvažiuojamas atstumas ir įkrovimo galimybės. Kiti skirtumai – labiau malonios arba nelabai malonios smulkmenos, apie kurias – kitoje KIA Soul EV palyginimo su Nissan Leaf straipsnio dalyje.
Kiek įtakoja regeneracijos įkrova važiavimui mieste? Kiek km išeina nuvažiuot mieste, kiek už miesto?
Man Kaune pavyko įveikti 200 km. Važiuojant Lenkijoje labai ramiai (50-70 km/h) tikėtina, būčiau pasiekęs panašų ar net geresnį rezultatą, nes įveikus 188 km turėjau dar 10 % likutį.
Realiai, jei užmiestyje važiuosi lėtai, tai nuvažiuosi panašiai, kaip ir mieste. Regeneracija – pliusas, bet startavimai nuo šviesoforų ir pėsčiųjų perėjų – minusas. Be regeneracijos mieste rezultatai, manau, būtų ženkliai prastesni.