Manau, kad tie, kas mano, kad Renault automobiliai ir jų varikliai vis dar yra tokie, kokius mes prisimename iš „legendinio” 2.2 dci laikų, stipriai klysta. Juos reiktų priverstinai nuvesti į Renault saloną ir duoti išbandyti šiuolaikinius Renault automobilius. 2017 metais man teko kelias dienas važinėti su nauju Megane ir keliais skirtingų komplektacijų Kadjar. Tikrai verti dėmesio automobiliai. Na, o labiausiai aš 2017 metais laukiau elektrinės Renault naujienos Lietuvoje – ZOE. Ir štai, 2018 pradžioje mano noras išsipildė. Taigi, kaip gi man sekėsi bandyti Renault ZOE?
Lūkesčiai
Ko tikėjausi – nedidelio elektromobilio, kuriame mažai vietos tiek keleiviams tiek bagažui, kurio garso izoliacija vidutiniška ar prastesnė nei vidutinė, o silpnas variklis neturėtų kelti džiaugsmo važinėjant. Didelė baterija (didžiausia iš šiuo metu Lietuvoje parduodamų) žadėjo, kad važiuosiu toli, tad buvo noras išbandyti Renault ZOE elektromobilį kokiam nors iššūkyje. Galvojau apie Klaipėdą arba netgi apie Suvalkus – 41 kWh baterija turėtų leisti nuvažiuoti į Lenkiją pigios dešros nusipirkti.
Mano elektrinė patirtis
ZOE reiktų lyginti su mažaisiais elektriniais bolidais – Fiat 500e ir VW Up! Labai gaila, kad dar neteko bandyti nė vieno jų, bet tikiuosi, kad artimiausiu metu išbandysiu ir galėsiu palyginti šiuos mažylius. Asmeniniam pirkimui nesvarsčiau nei e-Up!, nei ZOE, nei FIAT 500e, mat mano šeimoje – trys vaikai, kurie į keturvietį automobilį, deja, netelpa. Nebent, žaistume žaidimą „vienas bėga”.
Baterija
Jei Renault ZOE pirktumėte UK, neribotų kilometrų planas 41 kWh bateriją turinčiai ZOE – 110 svarų per mėnesį. Jei nuvažiuotumėte mažiau nei 4500 km per metus, baterijos nuoma kainuotų 49 arba 59 svarus per mėnesį. Detalią lentelę galite rasti čia – https://www.renault.co.uk/renault-finance/battery-hire.html
Baterijos nuoma yra atsakymas, kodėl Lietuvoje ZOE praktiškai nėra. Beveik visos, parduodamos mobile.de yra su baterijos nuoma, o baterijos nuomos paslauga kol kas Lietuvoje neteikiama ir neaišku ar kada nors bus teikiama. Būtent todėl autoplius.lt svetainėje jau daugiau nei pusę metų yra keli ZOE elektromobiliai be baterijų ir jų nieks neperka, nors kainos nedidelės. Problema – Lietuvoje ZOE be baterijos (su baterijos nuoma – bevertė).
Susipažįstame – mano vardas ZOE
Penktadienio vakarą atsiprašiau iš darbo ir lekiu į Vilnių su elektriniu KIA Soul EV. Atlekiu beveik prieš pat Sostena salono uždarymą ir randu kieme gražios vyšninės spalvos ZOE. Kažkodėl buvau įsitikinęs, kad ZOE bus mėlyna – tokia ji buvo visuose lietuviškuose straipsniuose, kuriuos teko skaityti. Na, bet juk spalva nieko nekeičia. Ar ne, moterys? 🙂
Gaunu ZOE atrakinimo kortelę ir nieko nelaukęs sėdu į naują man elektromobilį. Pirma kelionė – į visiškai kitą Vilniaus dalį. ZOE pilnai įkrauta, o nuvažiuojamo atstumo prognozė atrodo labai neblogai – 265 km. Nunulinu skaitliukus ir pirmyn! Pirmos kelionės metu išbandau, kas yra Eco mygtukas, ką jis keičia, pasiaiškinu kitas elektromobilio savybes.
Pirmas įspūdis
Maloniai nustebina ne tik automobilio vidaus dydis – nors elektrinis variklis nėra galingas, nejungiant Eco režimo automobiliukas tikrai žvitrus. Ne spartuolis, bet tikrai nesijaučia jokio diskomforto dėl baterijos įtakojamo nemažo svorio. Eco režimas šį jausmą pagadina, bet vis dar galima važinėti ir su juo. Vairas pasirodė kietas – tamsoje nusprendžiau, kad jis paprastas, plastikinis. Ryte supratau, kad visgi – oda apsiūtas 🙂
Mygtukai ir šviesa
Su beveik visais vairo mygtukais susitvarkiau apgraibomis. Tiesa, vieną jų – balso komandų, radau tik ryte, kai buvo šviesu. Garso reguliavimą radau tik dėl to, kad kažkada esu vairavęs Peugeot ir Citroen automobilius. Zoe šiai funkcijai turi labai panašią rankenėlę po vairu.
Beviltiškai ieškojęs ir neradęs sėdynės šildymo nusprendžiau, kad tokios funkcijos nėra. Šalau sėdimąją, bet vis tiek važiavau. Grįžęs namo, automobilio komplektacijos lape perskaičiau, kad tokia funkcija turi būti. Ryte radau, bet ir tai ne iš kart – teko pavargti. Tam, kas sugalvojo juos įkišti į centrinės konsolės šoną reiktų automobilio vairą į galą nukelti – gal suprastų kaip tai yra patogu. Net ir radus – šildymo stiprumą teko reguliuoti apgraibomis – vienintelė indikacija ekrane – kad šildymas įjungtas, bet kokio stiprumo ar kurioje sėdynėje – neaišku. Ant mygtuko, o tiksliau – suktuko, indikacija gal ir yra, bet man trumparegiui to įmatyti tikrai nepavyko.
Gavau ZOE su šildymo pūtimu nustatytu tik į kojas. Nustebau, kad prabangiausioje elektromobilio komplektacijoje nėra automatinės klimato kontrolės. Vėlgi – grįžęs namo ir perskaitęs lape supratau, kad yra. Pasirodo, „auto” mygtukas irgi tarp neapšviestų. Ryte radau be vargo. Tiesa, jau pirmos kelionės iš Vilniaus į Kauną metu supratau, kodėl šildymas buvo nustatytas į kojas, o ne ‘auto” bet apie tai – vėliau.
Garsas salone ir garso izoliacija
Nissan Leaf bei KIA Soul EV irgi tokį garsą turi, tik jis kitoks, tad iš pradžių nesupratau jog ZOE girdimas garsas yra būtent tai. Beje, jį galima išjungti. Dar vienu neapšviestu mygtuku… Tiesa, tik tam kartui – kitą kartą įsėdus vėl tektų spausti mygtuką, kad garso negirdėtum.
Garso izoliacija nustebino teigiamai – iš mažo automobilio tikėjausi daug blogiau. Gal sumeluosiu, bet man atrodo, kad ratų arkos Renault ZOE izoliuotos netgi geriau nei BMW i3. Bendra garso izoliacija apie savo trūkumus leido suprasti tik išvažiavus į greitkelį. Mieste šiam mažyliui tikrai neturėjau priekaištų ir galėčiau garso izoliacijos kokybę sulyginti su klase aukštesniu Nissan Leaf. Visgi greitkelis ir didesnis nei miesto greitis – tikrai ne ZOE stichija. Nors tada kyla logiškas klausimas – o kam miesto automobiliui 41 kWh baterija? Na, bet Renault, matyt, žino geriau.
Šaltis
Dar viena, antra pažintis su šalčiu – važiuojant iš Vilniaus į Kauną. 110 km/h greitis ir 7 laipsniai šalčio yra neįveikiamas barjeras ZOE šildymo sistemai. Kojos šalo visą kelionę. Tada ir supratau, kodėl gi pūtimas buvo nustatytas į kojas… Mieste to labai nesijautė, bet automagistralėje ši bėda buvo labai akivaizdi. Mano įspūdį patvirtino ir UK ZOE forumas – netgi UK gyvenantys ZOE savininkai skundžiasi per maža šildymo galia. O pas juos žiemos nelabai būna, kai pas mus – vos ne 6 mėnesius…
Šaltis 3 – kirtis „žemiau juostos”
Mano burbėjimai ir baksnojimas į temperatūros parodymus ekrane su -7 nepadėjo – ZOE tiesiog atsisako šildyti saloną, kol pildomos baterijos atsargos… Nepatikėjęs, kad taip gali būti, grįžęs puoliau klausti suprantančių ir naršyti forumus. Pasirodo – šildytis tikrai negalima. KAIP TAIP (?!)
Įkrovimo galia Vievio stotelėje, kurią sugebėjo pasiimti ZOE – vos apie 12 kW. Su savo elektromobiliais šią stotelę naudoju dažnai ir tai viena greičiausių Lietuvoje… Kadangi turėjau pakankamą likutį pasiekti namus, o ir sėdėti šaltyje nesinorėjo, esant tokiam įkrovimo greičiui labiau apsimokėjo krauti ramiai naktį namie.
Beje, radau ir labai įdomaus sprendimo pasiūlymą – ZOE turi salono pašildymo tam tikru laiku funkciją. UK ZOE ekspertai prieš jungdami baterijos įkrovimą nustato automatinį salono pašildymą (jis prasideda 15 min prieš nustatytą laiką) ir tada jungia įkrovimą. Kažkuriuo metu prasideda salono pašildymas ir taip ZOE savininkas nesušala į ledą. Kamon Renault – juk gyvename 21 amžiuje, kur žmonės pratę prie komforto ir prie -7 tikrai nesėdės mašinoje porą valandų prie įkrovimo stotelės…
Įkrovimas namuose – siurprizas
Manęs nuvažiuotas atstumas nenustebino – su KIA Soul EV tokiu režimu įveikiu apie 110 km. Soul EV baterija – 27 kWh, ZOE – 41 kWh. Matematika teigia, kad panašiomis sąlygomis, su 41 kWh baterija Soul EV įveiktų apie 167 km. Labai panašu į tai, ką parodė ZOE. Žinoma, ZOE aptakesnis ir mažesnis.
Grįžtu namo, atsidarau bagažinę, kur turėtų būti įkroviklis. Jo nėra. NĖRA. NIEKUR NĖRA – nei salone, nei bagažinėje. Jo tiesiog nėra. Savo KIA Soul EV įkraunu naktimis iš paprastos rozetės, tad kitokio įkrovimo galimybės namie neturiu. KIA Soul EV naudoja Type 1 kištuką (kaip ir Nissan Leaf), tad mano pakrovėjas Renault ZOE su Type 2 netinka… Na, nurašau visų didesnių kelionių šeštadienį planus ir pasidžiaugiu, kad liko 32, o ne 10 km, mat iki artimiausios LIDL greito įkrovimo stotelės man – 16 km.
Beje, pasirodo – naminio įkroviklio ZOE neturi. Bent jau Lietuvoje.
Rytinė ZOE apžiūra – malonus netikėtumas
Nežinau, ar taip yra visose Renault ZOE, ar tik naujesnėse / geresnėse komplektacijose, bet mano testuojama yra beveik pilnavertis penkiavietis automobilis. Taigi, šiuo parametru ZOE iš karto mano vertinimuose aplenkia Fiat 500e bei Volkswagen e-Up! Tiesa, kodėl beveik penkiavietis? Na, turbūt todėl, kad trys suaugę gale jaustųsi labai meiliai ir pageidautina, kad jie nebūtų tokie dideli, kaip aš. Kita vertus – galinė sėdynė turi du, o ne tris galvos atlošus. Taigi vaikams viskas OK, bet normaliems piliečiams geriau galvoti, kad mašina, visgi, keturvietė.
Nemalonių siurprizų virtinė
Įveikiau. Su 7 km likučiu. Laaaabai lėtai ir atsargiai, bet įveikiau. Prie LIDL bateriją pildėsi Nissan Leaf, iš kurio dar ir pasiskolinau pakabuką įkrovimo stotelės prie Urmo prekybos miestelio (kitaip vadinamų „bazių”) paleidimui. Dėl viso pikto. Kaip pasirodė vėliau – šitas pakabukas mane išgelbėjo…
Išsigelbėjimas – už 4 km. Likutis – 7 km
Apie jokius kitus planus kaip Klaipėda ar Lenkija tada tikrai nebebuvo jokių minčių. Vienintelė mintis – teks kviesti tralą, jei nepavyks pasiekti artimiausios stotelės arba ji neveiks. Išjungiu šildymą (gale trys vaikai, o lauke minus 5) ir pajudu ieškoti šviesos tunelio gale. Langai užrasoja nenuvažiavus nė poros šimtų metrų, bet pasivalant toliau siekiu tikslo.
PASIEKIU!!! Likutis – joks. Ekrane ties likusiais kilometrais rodomi brūkšniukai. Man pasiseka, nes stotelė veikia. Ne mažiau pasiseka, kad ji neužimta. Na, o dar labiausiai pasiseka (nepamiškim, šeštadienio vėlyvas rytas – pats „pikas” ‘bazėse”), kad privažiavimo prie stotelių nieks neužstatęs. Išsitraukiu iš bagažinės Type 2 laidą (taip, jis ZE komplektacijoje yra!!!), prisijungiu, pamojuoju skolintu pakabuku – vuolia – KRAUNAMĖS. Tralo nereikės!!! Beveik Euforija 🙂
Ir vėl tas šaltis… O įkrovimo greitis…
Euforiją, kad nereiks tralo ir bet kokius kelionių su Renault ZOE planus galutinai sužlugdo iki pilno baterijos įkrovimo ekrane rodomas valandų skaičius. Keturios. KETURIOS!!! Be šildymo!!! Jei būčiau galėjęs, būčiau metęs Renault ZOE ten, kur pajungiau krautis, sėdęs į CityBee automobilį (kaip tik stovėjo aikštelėje šalia), nuvažiavęs pasiimti KIA Soul EV ir pamiršęs šitą nesėkmingą nuotykį. Deja, turėjau ZOE grąžinti į Vilnių iki pirmadienio ryto, kitaip grėsė bauda už kiekvieną vėlavimo dieną.
Susisiekiau su Sostena per facebook ir pasidomėjau, ar salonas dirba šeštadienį. Gavęs teigiamą atsakymą iškart nusprendžiau, kad jei spėju pakankamai įkrauti bateriją, važiuoju į Vilnių, atiduodu ZOE jos pardavėjams ir grįžtu namo nelaukdamas jokio pirmadienio. O kad nešalti – einu iki Mc Donald’s restorano (idėją labai palaikė apšalę vaikai) „sveiko” maisto.
Grįžimas į Vilnių. Dar vienas įkrovimo šansas
Įkrovimo problemos. Kodėl?
Idėja, jei teisingai suprantu, slypi tame, kad elektra ateinanti per Type 2 nenaudoja atskiro įkrovimo bloko, kaip tai daro Leaf. Renault ZOE elektrą įkrovimo elektrą pasiima per tą pačią vietą, per kurią gauna energiją iš regeneracinių stabdžių sistemos – iš trifazio variklio. Taigi, ZOE inverteris yra ne dalinai (iš baterijos į variklį ir kažkiek atgal regeneravimo), o pilnai dvipusis (kiek į variklį iš baterijos, tiek ir atgal).
Idėja tikrai gera, bet gudri idėja išsiverčia į kitą pusę, kai ji turi veikti realybėje. Nežinau kodėl, bet ABB stotelės su Renault ZOE draugauti nenori. Iš bandytų trijų viena veikė labai lėtai, viena neveikė apskritai ir vos viena veikė padoriau. Turint omenyje, kad Lietuvoje iš 22 greito įkrovimo stotelių 17 yra ABB, o trys – Delta, kurios net neturi Type 2 jungties, bet kokia užmiesčio kelionė su Renault ZOE bus iššūkis. Nebent ABB ir Renault suderins visas savo stoteles ir ZOE, ko tikrai linkėčiau.
KAINA
Kai ZOE tik atkeliavo į Lietuvą, spaudos pranešimuose buvo rašoma kaina nuo 28000 Eurų. Kadangi straipsnis buvo apie 400 km įveikiančią ZOE, maniau kad nuo tiek kainuoja ZOE su talpesne baterija. Pasirodo – reklaminis triukas. „Nuo 28000 Eur” kainuoja senąją, 22 kWh bateriją turinčios ZOE… O mano bandyta, su „prabangiausia komplektacija” – 35000 Eur.
Nežinau ką sau galvoja Renault kainodaros specialistai, bet vienas dalykas – visur ZOE kainuoja mažiau nei pas mus. Kitas dalykas – gal nustatant kainas reiktų žvilgterėti į konkurentus? Už ZOE kainą gaunasi neblogas Hyundai Ioniq, o nuo KIA Soul EV dar keli tūkstantėliai liks. Taip, negausite talpesnės baterijos, bet turėsite pilnavertį automobilį su pakankamai prabangiu salonu ir krūva technologijų, apie kurias ZOE vairuotojai gali tik pasvajoti.
Na, o „smūgis į paširdžius” dar nė neįsibėgėjusiai Renault ZOE prekybai turėtų būti 2018 metų vasarį prekyboje pasirodysiantis naujasis Nissan Leaf. Identiška baterija ir naujausios technologijos, visa galva aukštesnis elektromobilis bei panaši kaina – žinau kas šioje kovoje bus nugalėtojas…
Kiek aš būčiau linkęs mokėti už tokį Renault ZOE? Turint omenyje elektromobilio dydį / klasę, baterijos talpą ir tai, ką randi viduje – max 25000 Eur. Ir tai, čia jau išsprendus visas įkrovimo Lietuvoje problemas. Jei Renault atstovai panaršytų mobile.de svetainėje, tikrai rastų, kad naują ZOE su 41 kWh baterija ten galima rasti už maždaug 24000 Eur. Patikėkite, nemeluoju. Seku elektromobilių skelbimus jau seniai. 22 kWh baterijas turinti ZOE turi kainuoti labai pigiai, kad netaptų muziejiniu eksponatu gamintojo atstovo salone.
Elektromobilis Renault ZOE – pliusai ir minusai
Pabaigai – mano subjektyvus Renault ZOE vertinimas – pliusai ir minusai.
Pliusai:
- gražus dizainas
- gan kokybiška garso izoliacija
- pakankamai žvitrus mieste
- 5 vietos (nesu tikras tik ar visuose taip)
- gan talpi bagažinė
- aukštas stogas, pakankamai vietos galvai nei aukštam žmogui
- pakankamai erdvus salonas (kaip tokiam mažyliui)
- talpi, 41 kWh baterija
- gan komfortiškas važiavimas (kaip tokiam mažyliui)
Minusai (riebūs):
- įkraunant bateriją negalima šildyti salono. Vis dar nesuprantu – kaip taip???
- įkrovimo paleidimo problemos su ABB greito įkrovimo stotelėmis (jų LT 17)
- DBT greito įkrovimo stotelės (3) neturi Type2 jungties
- kaina
- kaina
- kaina
Minusai (neesminiai):
- nėra naminio įkroviklio iš paprastos rozetės. Nepatogu ne tik namie, bet ir ten, kur nėra jokios įkrovimo infrastruktūros
- neapšviesti mygtukai
- keistos kai kurių mygtukų vietos
- gan didelis priekinio stiklo statramstis uždaro dalį vaizdo pro priekinį langą
- gan nedidelė regeneracija iš stabdžių – mačiau apie 17 kW. KIA – iki 40 kW
Man tai tragiškiausias minusas jog namie negalima krauti (Type 1). Nu čia absurdas kažkoks visai. Vienintelis toks, matyt. Būtent dėl to jų ir nėra LT. O bateriją jam nuomotis galima Lenkijoj, girdėjau, tai nebaisi bėda, kai mašina 5-6 tūkst. dėvėta tekainuoja.
)),ta kaina 5-6 tukst,. be galios baterijos)) pridek.3000 22kw, arba 6000 41 kw. va kur tikra kaina…..
Rimai, gal žinai ir kas baterijomis prekiauja?
Ar kas nors turite naujesnių įžvalgų dėl Zoe 40 krovimo? Ar krovimo stotelės tapo „draugiškesnės“ šitam modeliui?
Kadangi elektromobilių stotelių modeliai nepasikeitė, o Renault naudojamas Chameleon įkroviklis taip pat – tikiu, kad reikalai stipriai nepagerėjo.
Na, bet mūsuose su užimtomis CCS/Chademo stotelėmis 22/43 kW paimami per AC kartais yra išsigelbėjimas, nes nereikia eilėje stovėti. Už tai – tikrai riebus pliusas visiems ZOE modeliams.