Žinokite, nebegaliu. Atrodo, aplink protingi žmonės, bet vis matau pareiškimus apie elektromobilių naudojamos elektros žalumą, kuriuos bandau „atremti“ skaičiais, bet tokių postų ir gandų nuolat daugėja. Visai neseniai panašų komentarą išgirdau draugo, kuris tikrai domisi situacija, bet, galbūt, kiek per mažai pasigilinęs pasigavo antraštę iš mūsų nuostabios žiniasklaidos portalų. Šiandien dar prisidėjo komentaras vienoje automobilistų grupėje, teigiantis, kad mūsų ministras yra kvailas, vadindamas dujomis varomus automobilius taršiais, o elektromobilius, kurie naudoja elektrą, pagamintą kūrenant tas pačias dujas – netaršiais.
Tai štai, kaip jau minėjau, aplink – protingi žmonės, google per pusę minutės galima rasti krūvą tinkamos informacijos šia tema, bet vis tiek gandai ir antraštės, pasirodo, yra svaresni. Taigi, šiame straipsnelyje apžvelgsiu mūsų – Lietuvos situaciją tiek labai savanaudiškai, tiek ir visame kitame kontekste. Paliesiu ir politinį / piniginį tokių žinučių atsiradimo klausimą ir jų tikroviškumą. Jei nesinori skaityti viso straipsnio, tiesiog pasakysiu – tiek antraštės apie taršius elektromobilius, tiek jūsų kolegos, teigiantys, kad elektromobilis yra taršesnis už vidaus degimo varikliu varomus, nėra teisūs. O tiems, kam įdomu tiksliau – kodėl? – straipsnelis žemiau.
Elektros gamyba Lietuvoje
Teigiant, kad elektrą gaminame kūrendami dujas, reiktų pradžiai žinoti tai, kad Lietuva vidutiniškai per metus pasigamina apie trečdalį reikiamos elektros energijos. Taigi, net jei visą tą savo trečdalį gamintume kūrendami anglis ar dujas, likę du trečdaliai yra importuojami ir jų žalumas priklauso nuo to, iš kur mes tuos du trečdalius elektros perkam.
Bet pradžiai pasigilinkime į Lietuvoje pagaminamą trečdalį. Lietuvoje elektrą gamina vėjo elektrinės, saulės elektrinės, hidro elektrinė, šiluminės elektrinės (pagrinde – dujinės) ir kitus šaltinius naudojančios. Kadangi gamyba labai priklauso nuo saulės, vėjo, vandens lygio ir pan., paimsiu Lietuvos Energetikos Agentūros informaciją apie 2023 balandžio 21-27 savaitę (https://www.ena.lt/uploads/Sav-en-duomenu-apzvelgtis/2023-04-21-SEDA-2023-04-27.pdf). Iš tikrųjų pastaroji savaitė buvo labai gera – pasigaminome apie pusę reikiamos elektros Lietuvoje, tad nereiktų aklai vadovautis šiais skaičiais – kai nėra saulės ar vėjo, pasigaminame mažiau. Tad, likime prie sutarimo, kad vidutiniškai pasigaminame trečdalį, pagal kurį ir darysime kitus skaičiavimus.
Taigi, iš to Lietuvoje pasigaminto trečdalio, pagal jau minėtą Energetikos Agentūros ataskaitą, vėjo elektrinės pagamino trečdalį reikiamos energijos, o kartu su saule ir hidro elektrine (visi šie trys būdai yra „žali“ ir atsinaujinantys) – daugiau nei 70% viso Lietuvoje pagaminamo elektros kiekio. Taigi, nuo trečdalio, kurį pasigaminame (sakykim – 33%), daugiau nei 70% „žalia“. Taigi, darome išvadą, kad iš Lietuvos poreikio, pagaminame ~25% švariai ir ~8% nešvariai. Dujos, kaip jau supratote, sudaro mažąją dalį Lietuvoje pagaminamos elektros energijos. Žiemą, žinoma, saulė nešviečia, tad elektra iš dujų sudarys didesnę dalį, bet net jei visą elektrą Lietuvoje gamintume degindami dujas (o taip tikrai nėra ir nebūna) – tai yra tik trečdalis mūsų poreikių.
Bendras Lietuvos elektros „žalumas“ per metus
Jau žinome, kad pasigaminame trečdalį, o du trečdalius perkame atviroje rinkoje. Iš kur paprastai tie du trečdaliai atkeliauja? Pirmas informacijos gavimo žingsnis – susiduriantys su draugų ar kolegų nuomone apie tai, kad mes elektrą gaminame kūrendami dujas (čia geriausiu atveju) ar anglis, turėtų supažindinti tokius piliečius su puikia svetaine / programėle Electricity Maps (https://app.electricitymaps.com/map). Šioje svetainėje pateikiama „gyva“ informacija, o taip pat – šiek tiek istorinių skaičių. Galima pažiūrėti kokie energijos šaltiniai daugelyje šalių yra šiuo metu, prieš kelias valandas, dienas, mėnesius ar net metus. Tam, kad nesusižavėti trumpa laiko atkarpa, kuri atrodytų per gerai, straipsnio rašymo dieną panagrinėjau elektros Lietuvoje rinką per paskutinius 12 mėnesių.
Elektros statistika šioje svetainėje skirstoma į “renewable” arba atsinaujinančią ir “low carbon”, į kurią įeina visa atsinaujinančių šaltinių gaminama elektros energija bei atominėse elektrinėse pagaminamas jos kiekis. Taip, galim ilgai diskutuoti ar tai tikrai toks jau “švarus” būdas, ypač turint omenyje statybos mastus ir atliekas, bet tai yra gerokai švaresnė energija nei kieto ar skysto kuro deginimas, jei skaičiuojame išmetamas dujas.
Taigi, štai kaip atrodė Lietuvos elektros “žalumas” per laikotarpį nuo 2022 gegužės iki 2023 balandžio:
| Renewable | Low Carbon | |
| 2022.05 | 64% | 75% |
| 2022.06 | 63% | 79% |
| 2022.07 | 64% | 82% |
| 2022.08 | 57% | 75% |
| 2022.09 | 63% | 81% |
| 2022.10 | 65% | 80% |
| 2022.11 | 54% | 64% |
| 2022.12 | 50% | 58% |
| 2023.01 | 70% | 78% |
| 2023.02 | 64% | 73% |
| 2023.03 | 73% | 80% |
| 2023.04 | 81% | 89% |
| Vidurkis | 64% | 76% |
Taigi, per paskutinius metus, skaičiuojant nuo dabar, atsinaujinantys elektros šaltiniai sugeneravo 64% (grubiai – du trečdalius) mūsų Lietuvos elektros poreikio, o „low carbon“ (įskaitant atominę energetiką) – 76% (tris ketvirtadalius). Labai tikiuosi, kad šie skaičiai leis įrodyti, kad elektrą naudojantis automobilis, ypač Lietuvoje, yra labai geras sprendimas. Net neskaitant to, kad du trečdalius energos perkame.
Iš kur tie du trečdaliai?
Kur mes perkame nuo pusės iki dviejų trečdalių elektros energijos, kurią suvartojame? Iš rinkos. Kartais – iš Švedijos, kur dominuoja hidro elektrinės bei atominė energija (renewable bei low carbon). Kažkiek perkame ir iš Lenkijos, kurioje, deja, didžioji elektros gamybos dalis tenka anglies kūrenimui. Tiesiog, kai turi aktyvias anglies šachtas, pigiausia elektrą gaminti iš to, ką turi pats. O dar ir parduoti gali kaimynams, kad jų “žalumas” nebūtų per geras. Dar mūsų gerus skaičiukus kiek “pagadina” pirkimai iš Latvijos, Baltarusijos bei Rusijos. Taip, deja, esame sujungti į vieningą tinkle ir visiškai atsiriboti nuo “nežaliuojančių” kaimynų negalime.
Kaip ten bebūtų, esmė yra aukščiau esančioje lentelėje ir joje esančiuose skaičiuose – Lietuvoje naudojama elektros energija yra labai švari (tarp dviejų trečdalių ir trijų ketvirtadalių), tad mes, vairuodami elektromobilius gatvėse, tikrai jiems elektrą gauname ne tik iš dujų, kaip kažkas bando pateikti. Tad ir dujinis automobilis niekaip negali lygintis su elektromobiliu. Nes pastarasis, tiesiog, iš dujų gauna labai mažą energijos dalį.
Izoliuoti savanaudžiai
Kas čia per keistas žodžių junginys? Tuoj paaiškinsiu. Visi mano aukščiau pateikti skaičiavimai yra visam reikiamam elektros kiekiui, įvertinant visam kiekiui reikalingus gamybos šaltinius. Juose yra ir skaičiai, kurie realiai lieka Lenkijoje, Latvijoje, Švedijoje ir t.t. – ten, iš kur elektrą importuojame. Jei Lietuvą skaičiuotume kaip atskirą vienetą, tai galiotų tokios prielaidos:
- Automobilių Lietuvoje negaminame. Reiškia visas metalo išgavimo, plastiko gamybos, baterijų gamybos bei viso šito daikto surinkimo ekologinis pėdsakas liko Kinijoje, Korėjoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, ar kitoje šalyje. Taigi, Lietuvos sieną kirtęs bet koks automobilis, konkrečiai Lietuvai sugeneravo nulį taršos
- Elektromobiliai, važinėdami mieste, neišmeta jokių kenksmingų dujų, tad tol, kol važinėjame jais, mūsų ekologinė tarša Lietuvai – tas pats nulis. Na ok, padangas ir stabdžių kaladėlės ir kelias kitas smulkmenas “nurašome”, kad nemaišytų nuliams. Juolab jos, dažniausiai, irgi ne Lietuvoje gamintos
- Sakykime, pasigaminame 33% elektros energijos, iš kurios du trečdaliai švarios. Vadinas, “nešvari” dalis – 11%. Visa kita importuojame iš užsienio, tad ir ekologinį pėdsaką paliekame ten. Taigi, šimte procentų elektromobilio Lietuvoje naudojamos energijos yra vos 11% taršos, kuri yra realiai liekanti Lietuvoje…
Suprantu, kad daugeliui atrodys, jog ką tik perskaitė nesąmonę. Tikrai taip – nesąmonė, bet jei įsivaizduotume savo šalį kaip izoliuotą savanaudę, skaičiai būtų būtent tokie. Kaip manote, kokie išmetamos taršos skaičiai važiuojant įprastu kuru, kurio visi dūmai lieka savanaudžiam Lietuvoje? Taip – 100%. Taigi, jei būtume totalūs savanaudžiai, elektromobiliai pas mus terštų 11%, o benzininiai – 100%. O kur dar ilgo straipsnio verta diskusija apie kuro transportavimą, laikymą, efektyvaus deginimo procentą ir t.t.?
Faktų kratinys EV „heiteriams”
Na, čia elektromobilių nemėgėjai pasakytų – o tai kaip tos baterijos ir jų kobalto kasėjai vaikai Kongo kasyklose? O kaip su baterijų perdirbimu? Kur mes dėsim tas baterijas po kelių metų, kai jas reiks išmesti? O kiek taršos sugeneravo jų gamyba???
Labai nenoriu plėstis šia tema, nes tai galima diskutuoti be galo be krašto, bet įmesiu kelias žarijas į šį diskusijų “laužą”:
- Elektromobilių baterijos, nemėgėjų nuostabai, gyvena gerokai ilgiau, nei kelis metus
- Europos Sąjunga įpareigoja gamintojus duoti 8 metų garantiją baterijoms, kad užtikrina kad bent 8 metus jos privalo veikti
- Asmeninis pavyzdys – mano turėtas pirmas elektromobilis – Nissan Leaf, pagamintas 2013 metais, dabar, po 10 metų yra išsaugojęs apie 80% pradinės savo talpos (dabartinio savininko duomenys)
- Mano asmeninė Tesla Model S, skaičiuojanti 8 metus ir nuvažiavusi 265000 km vis dar turi ~90% baterijos likučio
- Antrinė rinka „graibsto“ naudotas elektromobilių baterijas kitokiems projektams – saulės kaupikliams, energijos kaupikliams, laivams, dviračiams ir t.t. Pabandykite rasti naudotas elektromobilių baterijas, kurios neturi rinkos ir jas reikia utilizuoti
- Naudotas baterijas elektromobilių gamintojai naudoja energijos kaupikliams, rezerviniams kaupikliams ir pan. projektams
- Naudotas baterijas elektromobilių įkrovimo sprendimų gamintojai naudoja energijos kaupimui ten, kur nėra pakankamai galingų elektros įvadų, o pikinė įkrovimo galia turi būti didelė. Nesu tikras kokį baterijų sprendimą naudoja Porsche, bet Vilniuje prie Porsche salono esančios greito įkrovimo stotelės dirba būtent tokiu principu – baterijų kaupiklis kaupia energiją, o kai reikia – ją atiduoda, neapkraudamas tinklo
- Ličio baterijos yra perdirbamos (tik ne Lietuvoje). Jei bus didesnis poreikis (dėl antrinės rinkos kol kas jo praktiškai nėra) – atsiras ir daugiau tų sprendimų. Brangių medžiagų „į orą“ tikrai niekas neišmes. Perdirbs ir naudos vėl
- Baterijose mažėja Kobalto dalis. Kai kurios jo nebeturi visai. Nežinau, kaip reikės „žaisti“ Kobaltą kasančių vaikų „korta“, kai visos jos nebenaudos Kobalto…
Energetinė / politinė Lietuvos nepriklausomybė
Kas yra mate bent vieną mano pasisakymą – aš labai mėgstu pasakyti, kad elektromobiliui reikiamą energiją kiekvienas galime susigeneruoti ant stogo, ant žemės ar nutolusioje saulės elektrinėje (žinoma, ne žiemą), o dyzelino, dujų ar benzino, deja, savo kieme neišsikasime.
Baikime būti savanaudžiais ir pagalvokime globaliau – kuo daugiau Lietuvoje bus elektra varomų transport priemonių, tuo mažiau mes priklausysime nuo ne ypatingai draugiškų ir neypatingai prognozuojamų kaimynų. Sakysite – bet tada dar labiau priklausysime nuo elektros importo iš Švedų?
Tikrai taip! Skirtumas tik toks, kad mes galime pasistatyti daugiau vėjo elektrinių parkų ir toliau aktyviai skatinti saulės energetikos plėtrą (puikiai paskatino elektros kainų šuoliai). Hidro elektrinių, deja, nepadaugės – kalnų ir kalnų upių tiesiog neturime. Bet turime jūrą su jos vėjuotu krantu, galimybes statyti vėjo elektrines tiek krante, tiek jūroje ir taip, vieną gražią dieną, galbūt, apsirūpindami visą 100% reikiamos energijos patys.
Mano jau minėtą savaitę, kurios statistika iš Energetikos Agentūros rėmiausi straipsnio pradžioje, Lietuva jau sugebėjo pasigaminti daugiau nei pusę reikiamos elektros energijos pati. Tikrai niekas netrukdo pasigaminti jei ne visą 100%, tai bent jau labai netoli to. O gal net, jei greitai sugebėtume prismaigstyti vėjo elektrinių ir kitų elektros gamybos šaltinių, taptume netgi elektros eksportuotoja tiems kaimynams, kurie nebus tokie greiti? Ir dar kart pridėsiu – o naftos / dyzelino / benzino / dujų, deja, sako kieme (Lietuvoje), neišsikasime.
Na, ir pabaigai – nepamirškime, kokie dideli pinigai yra pas tuos, kas išgauna ir eksportuoja naftą bei dujas. Jiems užsakyti kelis straipsnelius apie tai, kaip kobaltą kasa vaikai, o elektrą gamina anglies laužas – vieni niekai. Nesakau kad tai netiesa – elektromobiliai tikrai nėra panacėja, bet Lietuvos atveju tai – vienintelis kelias į ne tik politinę, bet ir ekonominę nepriklausomybę nuo neprognozuojamų kaimynų. Bent jau iki tol, kol sugalvosime geresnių sprendimų, nei elektromobiliai naudojantys baterijas. Gal po dešimtmečio skraidysime atominėmis skraidyklėmis, kurių resursas bus dešimtimis metų ir apie elektros gamybą kūrenant dujas bei anglis (nors tai ir ne visai tiesa), būsime seniai pamiršę.
