Originalų straipsnį apie greito įkrovimo stoteles Lietuvoje parašiau dar 2016 metais, kai, iš tikrųjų, dar nelabai buvo apie ką rašyti… Po to buvo keli šio straipsnio atnaujinimai, bet du metus, nuo 2018 straipsnio neatnaujinau ir jis beviltiškai paseno. Puiki proga atsinaujinti? Pabandysiu tai ir padaryti, pateikdamas naujausią mano turimą informaciją 2020 metų lapkričio 27 dienai. Jei rasite klaidų ar neatitikimų – drąsiai komentuokite, nes taip padėsite ir kitiems elektromobilių vairuotojams, skaitysiantiems šį straipsnį.

Tam, kas bendrą suprantimą apie greito įkrovimo stoteles Lietuvoje jau turi, rekomenduoju naudotis Plugshare, Eismo Info, Ignitis ON bei Elinta Charge programėlėmis ir taip rasti visas greito įkrovimo stoteles Lietuvoje bei informaciją apie jų būklę bei naujausią įkrovimo sesijų informaciją. Na, o šis straipsnis skirtas tiems, kas nori bendros informacijos apie tinklus, kainas ir stotelių tipus bei įkrovimo spartą Lietuvoje. Kiek gi greito įkrovimo stotelių šiuo metu yra Lietuvoje? Pabandykime suskaičiuoti kartu.

Kas tas greitas įkrovimas (level 3 charging)?

Jaučiu, kad daugelis yra girdėję ar skaitę reklaminį sakinį, kad “elektromobilio bateriją iki 80% galima įkrauti per 30 minučių”. Šį teiginį labai mėgsta naudoti mūsų populiarių portalų automobilių skyriaus rašytojai, kurių dalis pažįsta elektromobilius tik iš kompanijų spaudos pranešimų. Nesakau, kad šis teiginys yra visiškas melas, bet, deja, tai nėra ir visiška tiesa.

Iš tikrųjų, elektromobilių baterijų įkrovimo laikas priklauso nuo begalės aplinkybių – lauko temperatūros, baterijos temperatūros, įkrovimo stotelės būklės, elektros instaliacijos iki įkrovimo stotelės būklės, baterijos talpos ir esamo įkrovimo lygio. Idealiomis sąlygomis nuo 0% elektromobilio bateriją iki 80% įkrausite per pusę valandos, bet tai galioja tik vadinamiems “pirmos kartos elektromobiliams”, kurių baterijos talpa neviršija 30 kWh. Tokie yra (baterijos talpa):

  • Nissan Leaf (24 kWh iki 2016 metų, 24 arba 30 kWh 2016-2017 metų)
  • BMW i3 (22 kWh iki 2016 metų galo, 33 kWh vėliau)
  • Mitsubishi i-MiEV/Peugeot iOn/Citroen C-Zero (16 kWh)
  • Renault ZOE (22 kWh modeliai)
  • Volkswagen e-Up! (18 kWh)
  • Hyundai Ioniq (31,8 kWh)
  • Volkswagen e-Golf (24 kWh iki 2017 metų)
  • KIA Soul EV (27 kWh iki 2017, 30 kWh nuo 2017)

Su didžiaja dalimi dabartinių greito įkrovimo stotelių Lietuvoje per pusę valandos 80% baterijos tikrai nepavyks įkrauti jokiam Tesla elektromobiliui, mat jų baterijos talpa prasideda nuo 60 kWh. Taip pat tai negalios talpesnes baterijas turinčiom Renault ZOE (41 kWh ir 52 kW), naujiesiems Nissan Leaf 2.0 (41 kWh ir 62 kWh), nuo 2017 metų parduodamiems Volkswagen e-Golf (35.8 kWh), Chevrolet Bolt / Opel Ampera-e (60 kWh), Peugeot e-208 / e-2008 (50 kWh), VW ID3 (62 kWh), Porsche Taycan (95 kWh) ir t.t. Pastaruoju metu atsirado ir naujų nelabai dideles baterijas turinčių elektromobilių, kuriems pusės valandos iki 80% taip pat neužteks. Tarp jų – Honda e bei Mazda MX30.

Tiesa, 2020 metai mums ne tik atnešė virusą ir karantiną, bet ir ypač greito įkrovimo stotelių – vieną tokią Ignitis pastatė Vilniaus Vokiečių gatvėje, o kitas dvi vietas (prie Kauno ir prie Panevėžio) įrengė europos gamintojų kuriamas įkrovimo tinklas Ionity. Trečioji Ionity įkrovimo vieta šiuo metu yra įrengiama netoli kryžkalnio. Ji turėtų startuoti iki 2020 metų galo. Deja, šių ultra greitų įkrovimo stotelių galią gali panaudoti tikrai ne visi elektromobiliai. Visų pirma, Ionity stotelės turi tik CCS įkrovimo jungtį, o be to, iki 350 kW siūlomos Ionity įkrovimo galios kol kas negali pasiimti nė vienas elektromobilis. Arčiausiai maksimumo yra geriausių komplektacijų Porsche Taycan (iki 270 kW) bei Tesla Model 3 (iki 250 kW).

* Pastaba – “iki 80%” tai nereiškia 80% nuo 20% iki 100%. Paskutiniai 20% iki 100% baterijos talpos įsikrauna gerokai lėčiau, tad šis penktadalis gali trukti dar pusę valandos ar net ilgiau. Paprastai, jei sakoma, kad baterija per kažkiek laiko įkraunama iki 80%, tai turima omenyje sesija nuo 0% iki 80%.

Greito įkrovimo jungtis – ar ją turi visi?

Dauguma elektromobilių gali naudotis greito įkrovimo galimybe, nes turi greito įkrovimo jungtį. Bet ją turi tikrai ne visi elektromobiliai. Pavyzdžiui, vis dar populiariausias Lietuvoje elektromobilis Nissan Leaf dažniausiai yra importuojamas iš Amerikos, kur parduodamos trys kompektacijos – S, SV ir SL. S komplektacijoje standartiškai greito įkrovimo jungties nėra, bet ji gali būti užsakyta perkant elektromobilį, SV – ji užsakoma arba standartinė, priklausomai nuo metų, SL – yra visų metų modeliuse. Iki 2013 metų SV greito įkrovimo neturėjo, o SL tai buvo pasirenkama opcija.

Renault ZOE CCS jungtis atsirado tik su atnaujintu modeliu 2019 metais, bet šis elektromobilis unikalus tuo, kad per AC (kintamos srovės) jungtį gali pasiimti iki 22 kW arba net iki 43 kW galią (priklausomai nuo komplektacijos ir variklio gamintojo).

Tokiems kaip aš keista, kai elektromobilis, ypač gamintas 2019 ar 2010 metais vis dar gali neturėti greito įkrovimo jungties, bet gamintojai taupo ir netgi 60 kWh bateriją turintis Chevrolet Bolt / Opel Ampera-e, gaminamas nuo 2017 metų gali būti be greitojo įkrovimo jungties. Greito įkrovimo jungtis šiam elektromobiliui yra 750 USD pasirenkama opcija ir, deja, ne kiekvienas pirkėjas supranta, kad ji reikalinga. Su paprastu naminiu įkrovikliu iš rozetės tokį elektromobilį įkrausite per 20-30 valandų, o turėdami AC įkrovimo stotelę – 10 valandų…

Compliance car

Nemažai elektromobilių modelių, ypač rečiau matomų mūsų gatvėse gimė kaip “compliance car”. Kas gi tai? Tai yra elektromobiliai, kuriuos gamintojai sukūrė to nenorėdami. Jie paprasčiausiai norėjo pardavinėti vidaus degimo variklius turinčius automobilius JAV Kalifornijos valstijoje. Kuo gi ypatinga ši valstija? Joje parduodama nemaža dalis JAV rinkos automobilių. Ir dar joje buvo priimtas įstatymas, kad jei automobilių gamintojas nori pardavinėti benzinu ar dyzeliu varomus automobiliui, dalis jų turi būti “nulinių emisijų” (Zero emission).

Vieni (pvz. Ford ar Fiat) tokius automobilius kūrė patys, įdėdami baterijas į jau parduodamus modelius. Kiti, pvz. Toyota tiesiog davė Rav4 kėbulą Tesla kompanijai, kuri sukišo ten dalį Model S “vidurių”. Toyota keliu pasuko ir Mercedes su savo B250E modeliu. Kiti gi pasirinko alternatyvius kelius – mokėti baudas ar kitaip išsisukti nuo nulinių emisijų įstatymo.

Kas sieja praktiškai visus “compliance cars”? Beveik visi jie yra ar buvo parduodami labai ribotose teritorijose (kartais tik pačioje Kalifornijoje). Antras išskirtinis bruožas – jie neturi greito įkrovimo jungčių. tai reiškia, kad jei įsigijote “compliance car”, iš greitojo įkrovimo stotelių jums naudos mažai. Išimtis – po 2017 metų atnaujintas Ford Focus. Kaip ir prieš tai buvusiame modelyje, baterija užima daugiau nei pusę bagažinės, bet greito įkrovimo jungtis jau yra galima.

“Compliance car” pavyzdžiai:
  • Ford Focus EV
  • Fiat 500e
  • Mercedes-Benz B250E
  • Toyota Rav4 EV
  • Honda Insight

Įkrovimo stotelių operatoriai/savininkai

Lietuvoje šiuo metu (2020 metų lapkričio galas) aš žinau apie 130 greitojo įkrovimo stotelių. Stoteles valdo keli skirtingi tiklų savininkai, savivaldybės bei valstybė. 2017 metas prie buvusių rinkos žaidėjų prisijungė Achema grupės įmonė Renerga. 2018 metais prasidėjo Ignitis On tinklo kūrimas, 2019-2020 metais daug stotelių įsirengė savivaldybės, o joms šias stoteles nupirko Valstybinė automobilių kelių direkcija. Dalis šio konkurso stotelių vis dar yra nepastatytos, tad artimiausiu metu laukiame šiokio tokio pagausėjimo. Na, tiesą sakant, kai kurios savivaldybės stato stoteles du metus, bet jų kaip nėra, taip nėra. Savivaldybėms priklausančias įkrovimo stoteles galima atskirti pagal Elinta lipdukus ant jų. Nors Elinta nėra šių stotelių gamintojas (jas gamina Portugalų Efacec kompanija), bet Elinta ja teikė konkursui ir atlieka jų priežiūrą.

Stotelių kiekiai, modeliai ir jų savininkai pagal pagringinius kelius arba miestus:

  • A1 greitkelis Vilnius – Kaunas
    • A1 greitkelis, 35 km kairė, Circontrol 50 kW, kelių direkcija (kol kas dar nepaleista, nemokama)
    • A1 greitkelis, 39 km dešinė, Vievis, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
    • A1 greitkelis, 50 km kairė, grilio kepsniai, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
    • A1 greitkelis, 51 km kairė, Šviesos g. 27, Elektrėnai, ABB 50 kW, LIDL (nemokama)
    • A1 greitkelis, 92 km dešinė, Delta 50 kW, Hesburger (nemokama)
    • A1 greitkelis, 93 km dešinė, Pas Lado, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
    • A1 greitkelis, 99 km kairė, Islandijos pl. 61b, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
  • A1 magistralė Kaunas – Klaipėda
    • A1 magistralė, 141 km kairė, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
    • A1 magistralė, 142 km dešinė, Pastogė, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
    • A1 magistralė, 185 km kairė, Levi Tano, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
    • A1 magistralė, 192 km dešinė, Nikola, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
    • 2 x A1 magistralė, 208 km dešinė, Kryžkalnis, Tritium 350 kW, Ionity (mokama)
    • A1 magistralė, 238 km kairė, Kvistija, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
    • A1 magistralė, 238 km dešinė, Kvistija, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
    • A1 magistralė, 292 km dešinė, Kilena, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)

  • Alytus
    • Naujoji g. 52, Sporto centras, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
    • Jotvingių g. 5, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
    • Rotušės a. 10A, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
  • Aukštadvaris
    • E28 kelias, 54 km, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
  • Birštonas
    • Sruogos g. 23A, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
    • Tylioji g. 3A, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
  • Degučiai
    • A6 kelias, Degučiai, Circontrol 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
  • Druskininkai
    • Taikos g. 14, Delta 120 kW, Renerga (mokama)
    • A4 kelias, 125 km, Circontrol 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
  • Dubingiai
    • A14 kelias, 46 km, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
  • Elektrėnai
    • Šviesos g. 27, ABB 50 kW, LIDL (nemokama)
    • A1 greitkelis, 50 km kairė, grilio kepsniai, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
  • Jonava
    • Parko g. 12, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
    • Žeimių g. 17, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
    • A6 kelias Jonava-Ukmergė, 42 km, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
  • Joniškis
    • E77/A12 kelias, 20 km, Plūgo broliai, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
  • Juodkrantė
    • prie pagrindinio kelio aikštelėje, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
  • Kalvarija
    • E67/A5 kelias, 95 km, prie pat sienos su Lenkija, Circontrol 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
  • Kaunas
    • Savanorių pr. 315, ABB 50 kW, LIDL (nemokama)
    • Gedimino g. 1, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
    • Pramonės g. 18, Hypercharger 75 kW, prekybos miestelis URMAS (mokama)
    • A1 greitkelis, 99 km kairė, Islandijos pl. 61b, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
    • A1 greitkelis, 93 km dešinė, Pas Lado, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
    • A1 greitkelis, 92 km dešinė, Delta 50 kW, Hesburger (nemokama)
    • 2 x A5 kelias, Baltijos g. 1, Circle K, Tritium 350 kW, Ionity (mokama)
  • Kėdainiai
    • Basanavičiaus g. 51A, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
  • Kelmė
    • E77/A12 kelias, 91 km, Circontrol 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
  • Klaipėda
    • Butkų Juzės g. 5A, autobusų stotis, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
    • Jūreivių g. 25, naujasis turgus, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
    • Laukininkų g. 31, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
    • Merkio g. 6, Delta 120 kW, Renerga (mokama)
  • Marijampolė
    • E67 /A5 kelias, Circontrol 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
  • Mažeikiai
    • Laisvės g. 56, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
    • Sedos g. 35, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
  • Nida
    • Taikos g. 58, Neringa, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
    • Taikos g. 1, uostas, DBT 50 kW, Autopildyk (nemokama)
  • Palanga
    • Klaipėdos pl. 59, ABB 50 kW, LIDL (nemokama)
    • Sporto g. 3, sporto arena, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
  • Panevėžys
    • Parko g. 14, Cido arena, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
    • Elektros g. 9A, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
    • Laisvės al. 16, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
    • 2 x A2 magistralė kairė, Velžys, Tritium 350 kW, Ionity (mokama)
  • Raubonys
    • E67/A10 kelias, 47 km, Circontrol 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
  • Šeduva
    • E272/A9 kelias , 47 km, Žarija, Circontrol 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
  • Šiauliai
    • Tilžės g. 217, ABB 50 kW, LIDL (nemokama)
  • Šventoji
    • Topolių g. 4, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
  • Tauragė
    • Dariaus ir Girėno g. 83A, Circontrol 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
    • Kranto g. 4, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
  • Telšiai
    • Respublikos g. 65, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
    • Naujoji g. 5B, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)
    • E272/A11 kelias, 7 km, Circontrol 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
  • Ukmergė
    • A2 magistralė kairė, 80 km, Kurėnai, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
  • Utena
    • Maironio g. 7, Efacec 50 kW, savivaldybė (pastatyta, bet dar neįjungta, nemokama)
    • Algirdo g. 1, Efacec 50 kW, savivaldybė (pastatyta, bet dar neįjungta, nemokama)
  • Vievis
    • A1 greitkelis, 39 km, dešinė, ABB 50 kW, kelių direkcija (nemokama)
  • Vilnius
    • Nėries g. 16, ABB 50 kW, LIDL (nemokama)
    • Parko g. 37, Avižieniai, ABB 50 kW, ABB (šiuo metu rekonstruojama, nemokama)
    • 2 x Visalaukio 1, PC Žali, ABB 50 kW, PC Žali (šiuo metu neveikia)
    • Vokiečių g. 3, Efacec 320 kW, Ignitis ON (mokama)
    • 57 įkrovimo stotelių tiklas Ignitis ON, Efacec 50 kW, Ignitis ON (mokama)
  • Visaginas
    • Parko g. 12, Efacec 50 kW, savivaldybė (nemokama)

Jeigu jau esate elektromobilio vairuotojas, tikriausiai žinote, kad populiariausia programėlė, kur sužymėtos visos šios elektromobilių greito įkrovimo stotelės yra Plugshare. Šioje programėlėje ne tik rasite tikslias vietas, kur stotelės yra, bet ir sužinosite daugiau detalių apie jas. Taip pat dalis pareigingų elektromobilių vairuotojų atsižymi Plugshare programėlėje, kai įkrauna savo baterijas. Taip kiti vairuotojai žino, kad stotelė užimta ir gali rinktis alternatyvų variantą. Taip pat toks užsižymėjimas pasako kitiems, kada paskutinį kartą įkrovimo stotelė veikė ir ar nebuvo kilę bėdų įkraunant elektromobilius.

AC/DC arba greito įkrovimo tipai

File:Chademo-combo2-iec-type-2-connectors-side-by-side.jpg - Wikimedia  Commons

Turbūt visi žinote legendinę grupę AC/DC, bet greičiausiai ne visi žino, ką šis pavadinimas yra sudarytas iš kintamos srovės (AC) ir nuolatinės stovės (DC) trumpinių. Namuose mes turime 220 voltų AC kintamos srovės rozetes. Visi automobilių akumuliatoriai bei baterijos jūsų prietaisuose yra nuolatinės DC srovės. Elektromobilio didžioji baterija irgi yra DC, bet elektromobilio variklis – AC, taigi, tam, kad variklis veiktų, reikalingas AC/DC keitiklis (inverteris).

Kodėl parašiau šią pastraipėlę? Ogi todėl, kad greito įkrovimo stotelėse taip pat rasite AC ir DC trumpinius prie atitinkamų kabelių. Iš tikrųjų, greitas įkrovimas yra tik DC, mat nuolatinė srovė iš stotelės maksimalia galia yra paduodama tiesiai į elektromobilio bateriją (kuri irgi yra DC) be jokių tarpininkų – inverterių. AC įkrovimo galimybės daugelyje elektromobilių ribojamos gan stipriai. Pvz Nissan Leaf per AC jungtį gali priimti 3.3 kW arba 6.6 kW galią, o per DC – 50 kW.

Tiesa, yra man žinomos dvi išimtys – Tesla bei naujieji Porsche, Audi, VW, Mercedes bei BMW elektromobiliai per AC moka paimti gerokai daugiau nei kiti (11 kW, 16 kW ar net 22 kW), o senesni Renault ZOE modeliai, neturintys greitojo DC įkrovimo jungties, bet unikaliu būdu per AC jungtį gali krautis beveik taip pat greitai kaip kiti per DC. Tiesa, šioms ZOE kyla suderinamumo problemų, nes jos labai jautrios stotelių įvado įžeminimui, kuris ne visur atitinka jautrios ZOE elektronikos reikalavimus.

Įkrovimo jungčių tipai

What is CCS charging?

Istorija prisimena ne vieną standartų kovą. Dalis jų prigijo, kiti gi nugrimzdo užmarštin. Paskutinė tokia man žinoma kova – tarp BluRay bei HD DVD aukštos raiškos “kompaktų”. HD DVD pasitraukė iš kovos, palikdama vienintelį laimėtoją BluRay. Ar jis tikrai džiaugiasi tokiu laimėjimu – nežinia, bet kova laimėta.

Analogiška kova vyko ir tarp elektromobilių įkrovimo jungčių standartų. Jos dalyviai – valstybės, automobilių gamintojai, standartų organizacijos, lobistai bei stotelių gamintojai. Deja, bet nuo šios kovos, kol kas vartotojams ne geriau – jungčių daug ir tarp jų – painiava. Būtent todėl prie daugumos greito įkrovimo stotelių rasite ne po vieną o bent jau po 2 įkrovimo kabelius. Išimtis – Ionity įkrovimo tinklas, kuriame rasite tik CCS jungtį.

AC (kintamos srovės) įkrovimo (level 2 charging) jungtys:
  • Type 1 jungtis populiari JAV bei Japonijoje. Šią jungtį naudoja tokie elekromobiliai – Nissan Leaf, KIA Soul EV, Chevrolet Volt bei Amerikos rinkai skirti BMW i3, Hyundai Ioniq, Mercedes Eqc, Jaguar iPace, Volkswagen e-Golf ar kiti modeliai.
  • Type 2 – Europinis standartas, kurį naudoja Volkswagen e-Up!, Hyundai Ioniq, Renault ZOE bei europos rinkai skirti elektromobiliai.
DC (nuolatinės stovės) įkrovimo (level 3 charging)  jungtys
  • Chademo – japonų “išmislas”, kurį naudoja Nissan Leaf, KIA Soul EV, Mitsubishi i-MiEV / Peugeot iOn / Citroen C-Zero bei naudoja didelė dalis Tesla elektromobilių, nes pastariesiems yra skirtas perėjimas iš Tesla jungties į Chademo jungtį. Ypač tie, kurie pas mus atvykę iš JAV ir nebuvo perdaryti Lietuvoje į CCS
  • CCS/Combo – papildomi du kontaktai AC įkrovimo jungčiai, per kuriuos paduodama DC srovė. Ši kombinacija dar turi porą variantų – CCS su Type 1 (Amerikoje) ir CCS su Type2 (Europoje). Šį standartą siūlo visi nauji šiuo metu Europoje parduodami elektromobiliai, išskyrus Nissan Leaf, kuris vis dar siūlomas su Chademo. Tiesa, panašu, kad naujasis Nissan elektromobilis – Ariya bus jau su CCS jungtimi, mat Chademo standartas Europoje, galima sakyti, mirė.
Tesla supercharger jungtis
Tesla completes Canadian Supercharger corridor - electrive.com

Tesla kompanija turi savo atskirą Supercharger įkrovimo tinklą, kuris Amerikoje naudoja vienokio tipo, o Europoje – kitokio tipo jungtį, suderinamą su Type 2. Kadangi Lietuvoje vis dar neturime nė vieno Supercharger įkroviklio (žadama nuo 2016 metų), apie Tesla jungtis nesiplėsiu. Tiesiog, žinokite, kad iš JAV atvežta Tesla turės jungtį, nesuderinamą su europiniu Supercharger ir Atvirkščiai. Lietuvoje daugelis Tesla savininkų turi Tesla jungties perėjimą į Chademo ir tokią jungtį turinčiose elektromobilių greito įkrovimo stotelėse pildo savo baterijų atsargas. Kiti atlieka modifikacijas ir gali naudoti CCS perėjimą. Europiniai Model 3 jau standartiškai turi CCS jungtį, o Model S bei Model X parduodami su CCS adapteriais. Senesnių europinių Model S bei Model X savininkai gali Tesla servisuose pasidaryti modifikavimą į CCS bei gauti adapterį. Toks perdarymas kainuoja 299 Eurus.

Įkrovimo stotelių tipai ir gamintojai

ABB elektromobilių greito įkrovimo stotelės

Anksčiau Lietuvoje “karaliavo” ABB gamintojo stotelės. Tokias turi LIDL, kelių direkcija, PC Žali, bei, žinoma patys ABB. Viso tokių stotelių Lietuvoje yra 21. Visos jos to paties tipo, o ir modelis Terra 54, tikėtina, skiriasi neesminėmis savybėmis. Šio tipo stotelės turi po tris kabelius (greitam įkrovimui jums nuosavo kabelio nereiks):

  • AC (Type 2), iki 43 kW galios
  • DC (Chademo), iki 50 kW galios
  • DC (CCS / Combo), iki 50 kW galios

Svarbu – ABB stotelėse vienu metu gali krautis tik 1 DC greitą įkrovimą naudojantis elektromobilis. AC + DC dviejų elektromobilių įkrovimo vienu metu kombinacija kartais veikia, kartais ne. Priklauso nuo to, kiek “siurbia” kiekvienas elektromobilis, nuo stotelės būklės tuo metu, nuo elektros įvado galios bei nuo to, kas pasileido įkrovimą pirmas.

Circontrol elektromobilių greito įkrovimo stotelės

Circontrol stoteles išskirtinai turi tik kelių direkcija, mat vieną iš skelbtų konkursų laimėjo kompanija, atstovaujanti šių įkrovimo stotelių gamintoją. Viso tokių stotelių Lietuvoje yra 10. Visos jos to paties tipo ir modelio. Šio tipo stotelės turi po tris kabelius:

  • AC (Type 2), iki 43 kW galios
  • DC (Chademo), iki 50 kW galios
  • DC (CCS / Combo), iki 50 kW galios

Svarbu – Circontrol stotelėse vienu metu gali krautis tik 1 DC greitą įkrovimą naudojantis elektromobilis. AC + DC dviejų elektromobilių įkrovimo vienu metu kombinacija taip pat dažniausia veikia.

Efacec elektromobilių greito įkrovimo stotelės (50 kW)

Efacec stoteles stato Ignitis ON bei savivaldybės, gaunančios šias įkrovimo stoteles iš kompanijos Elinta. Tai – portugalų gamintojas. Viso tokių stotelių Lietuvoje yra 97. Visos jos to paties tipo ir modelio. Šio tipo stotelės lengvai atskiriamos dėl turimų trijų ypač trumpų kabelių:

  • AC (Type 2), iki 43 kW galios
  • DC (Chademo), iki 50 kW galios
  • DC (CCS / Combo), iki 50 kW galios

Svarbu – Efacec įkrovimo stotelėse vienu metu gali krautis tik 1 DC greitą įkrovimą naudojantis elektromobilis. AC + DC dviejų elektromobilių įkrovimo vienu metu kombinacija taip pat dažniausia veikia.

Efacec elektromobilių greito įkrovimo stotelė (320 kW)

Efacec 320 kW stotelė yra viena ir ji priklauso Ignitis ON tinklui. Ši stotelė turi du kabelius:

  • DC (Chademo), iki 50 kW galios
  • DC (CCS / Combo), iki 320 kW galios

Svarbu – Efacec 320 kW įkrovimo stotelėje vienu metu gali krautis 2 DC (Chademo + CCS) greitą įkrovimą naudojantys elektromobiliai. AC jungties čia nėra.

Hypercharger elektromobilių greito įkrovimo stotelė (75 kW)

Hypercharger 75 kW stotelė yra viena ir ji priklauso Urmo prekybos miesteliui Kaune. Ši stotelė turi du kabelius:

  • DC (Chademo), iki 62 kW galios
  • DC (CCS / Combo), iki 75 kW galios

Svarbu – Hypercharger 75 kW įkrovimo stotelėje vienu metu gali krautis 1 DC (Chademo arba CCS) greitą įkrovimą naudojantis elektromobilis. Įkrovimo stotelė yra lengvai plečiama iki 150 kW. Tokio išplėtimo atveju ne tik padidėja maksimali įkrovimo galia, bet ir atsiranda galimybė vienu metu įkrauti du elektromobilius (Chademo ir CCS).

Ionity elektromobilių greito įkrovimo stotelės (350 kW)

Ionity naudoja kelių gamintojų įkrovimo stoteles. Naujausios jos yra vienodo Ionity dizaino, bet gamintojai skiriasi. Dažniausiai sutinkami – Tritium (Australai) bei ABB (Europa). Ionity 350 kW stotelių šiuo metu yra keturios (dvejose vietose po dvi), o iki metų galo turėtų būti šešios (trijose vietose po dvi). Šios stotelės turi tik po vieną kabelį:

  • DC (CCS / Combo), iki 350 kW galios

Svarbu – vienoje Ionity 350 kW įkrovimo stotelėje vienu metu gali krautis 1 DC CCS greitą įkrovimą naudojantis elektromobilis. Kadangi įkrovimo aikštelėse yra po dvi stoteles, tai atitinkamai vienu metu gali būti pildomos dviejų elektromobilių baterijų atsargos. AC bei Chademo jungčių čia nerasite.

DBT įkrovimo stotelės

DBT gamintojo stoteles turi tik Autopildyk. Autopildyk turi dvi tokias stoteles, iš kurių veikianti yra viena. Viena DBT stotelė, kažkada buvusi pirmoji Lietuvoje, stovėjo prie Operos ir Baleto teatro Vilniuje. Vėliau ją pakeitė modernesnė ABB, palaikanti kelis standartus. Turėjo porą DBT stotelių ir liūdnai baigęs Smart Taxi, bet nebėra jų, nebėra ir stotelių.

Nė viena DBT stotelė neturi AC įkrovimo jungties Type 2, tad jų galimybės apsiriboja:

  • DC (Chademo), iki 43 kW galios
  • DC (CCS / Combo), iki 43 kW galios

Svarbu – kaip ir ABB stotelės, taip ir DBT vienu metu gali įkrauti tik vieno elektromobilio bateriją.

Delta įkrovimo stotelės

Iki pat 2020 moderniausiomis ir galingiausiomis įkrovimo stotelėmis Lietuvoje buvo dvi Delta stotelės, kurias valdo Renerga (Achema grupės įmonė). Delta stotelės įkrauti net iki keturių elektromobilių baterijas vienu metu. Mažai tikėtina, kad lietuviai tokį variantą jau išbandė, mat tai yra mokamos įkrovimo stotelės, tad populiarumu tarp elektromobilių vairuotojų tikrai nepasižymi. Dar vieną Delta įkrovimo stotelę dar turi ir Hesburger prie Kauno, bet jų įkrovimo stotelė apribota iki 50 kW, nors gali daugiau. Ką gi siūlo Delta įkrovimo stotelės:

  • AC (Type 2) kabelis, iki 43 kW galios
  • AC (Type 2) lizdas, iki 22 kW galios
  • DC (Chademo), iki 60 kW galios
  • DC (CCS / Combo), iki 120 kW galios (200A)

Svarbu – netgi jei stotelė ir yra 120 kW CCS bei 60 kW Chademo galios, tai nereiškia, kad jūsų elektromobilis išnaudos visą šį galingumą. Kiekvienas elektromobilis turi ribotą galią, kurią gali priimti, tad, pavyzdžiui, Nissan Leaf ar KIA Soul EV iš Chademo įkrovimo stotelės gali maksimaliai “įsisavinti” 50 kW. Volkswagen e-Golf, prijungtas prie Delta įkrovimo stotelės 120 kW CCS, deja, ims tik 40 kW, nes daugiau “netraukia” jo elektronika. Audi e-tron čia pasiims visą amperų kiekį (200 A), bet tai sieks tik 80 kW, mat tada jau reikalus ribos baterijos voltažas. Vienintelis elektromobilis, kuris Delta įkrovimo stotelėje turėtų pasiimti maksimalią 120 kW galią yra Porsche Taycan, mat jo baterijų architektūra – 800 V, o ne 400V, kaip visų kitų elektromobilių.

Matematika

Grįžtu prie klausimu apie tai, kiek trunka elektromobilio įkrovimas greitojo įkrovimo stotelėje. Kaip jau žinote, pirmos kartos elektromobiliams iki 80% bateriją įmanoma įkrauti per 30 minučių. Primenu – tik idealiomis sąlygomis. O kaip suskaičiuoti, kiek paprastai tas įkrovimas turėtų trukti? Paprastai!

Didžioji dalis įkrovimo stotelių – ABB, Efacec, DBT bei Circontrol tiek per Chademo, tiek per CCS duoda maksimalią 50 kW galią. Jei jūsų elektromobilis turi 30 kWh bateriją (pvz 2016-2017 metų Nissan Leaf), 80% jos yra apie 24 kWh. Iš tikrųjų, Nissan leidžia panaudoti ne 30 kWh, o apie 27 kWh (kiti 3 kW yra rezervas), tad 80% yra apie 21,6 kW.

50 kW galia reiškia, kad tiek kilovatų įkrovimo stotelė įkrauna per vieną valandą, tad per pusę valandos – 25 kW. Įskaičiavus įkrovimo metu patiriamus elektros nuostolius, 21,6 kWh (80% Nissan Leaf baterijos talpos) šie 25 kW galios per pusę valandos turėtų įkrauti. Žinoma, jei visa kita – baterijos temperatūra, stotelės bei elektros instaliacija gali nuolat dirbti maksimalia galia.

Taigi, paprasta matematika sako, kad jei jūsų baterija didesnės talpos, pavyzdžiui 2017 metų Volkswagen e-Golf su 35.8 kWh, iki 80% bateriją įkrauti 50 kW galios įkrovimo stotelėje tikrai nepavyks. Juo labiau, kad e-Golf iš jos pasiima ne 50 kW, o 40 kW. Paprasčiausias Tesla Model S su 60 kWh baterija ją iki 80% geriausiu atveju pildys apie valandą.

Greitesnėse stotelėse, kaip jau minėjau, daugiau galios gali pasiimti ne visi elektromobiliai, tad tai, kad įkraunate didesnę galią siūlančioje įkrovimo stotelėje, nieko nereiškia. Be įkrovimo stotelės galimybių dar svarbesnės yra jūsų elektromobilio galimybės. Pvz. Hyundai Ioniq gali maksimaliai pasiimti iki 70 kW. Kia e-Niro bei Hyundai Kona electric su talpiomis 64 kWh baterijomis – iki 80 kW. Mercedes EQC bei Jaguar iPace pasiekia iki 100-110 kW, Audi e-tron – iki 150 kW, Tesla Model 3 – iki 250 kW bei Porsche Taycan – iki 270 kW.

Elektromobilių greito įkrovimo kaina Lietuvoje

Įsirengti elekromobilių įkrovimo stoteles net savo namuose tampa vis  paprasčiau: kaip tai padaryti? - DELFI

Džiugi žinia – didelė dalis elektromobilių greito įkrovimo stotelių Lietuvoje kol kas yra nemokamos. Nemokamai savo baterijas galite pildyti Autopildyk, LIDL, kelių direkcijos, ABB bei savivaldybėms priklausančiose įkrovimo stotelėse. Kelių direkcijos bei savivaldybių stotelių įrengimas buvo dalinai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, tad pastarosios 5 metus nuo įrengimo turėtų būti nemokamos. Pirmosios buvo įrengtos 2014 metais, tad daliai kelių direkcijos stotelių jau yra 5 metai, bet likusiai daliai dar liko po kelis metus. LIDL įkrovimo stotelės yra nemokamos. Na, o kiek laiko nemokamos bus Autopildyk stotelės – parodys laikas.

Renerga turi dvi greito įkrovimo stoteles Druskininkuose bei Klaipėdoje ir abi jos yra mokamos. Šiose įkrovimo stotelėse viena elektros kilovatvalandė (kWh) kainuoja 0.25 Eur. Kiek kainuoja pilnas baterijos įkrovimas? jei jūsų elektromobilio baterijos talpa – 30 kWh, pilnas jos įkrovimas kainuos apie 7.5 Eur (0.25 Eur x 30).

Visos 60 Ignitis ON greito įkrovimo stotelių Vilniuje yra mokamos. Viena kilovatvalandė įprastos galios (50 kW) įkrovimo stotelėse kainuoja 0.30 Eur, o Ultra greitoje 320 kW galios įkrovimo stotelėje Vilniuje, Vokiečių gatvėje už vieną CCS kWh mokėsite 0.35 Eur.

Greitojo įkrovimo laiko limitai

Tam, kad elektromobilių savininkai nepiknaudžiautų nemokamu greitu įkrovimu bei leistų įsikrauti baterijas ir kitiems kolegoms, didžioji dalis greito įkrovimo stotelių turi nustatytus įkrovimo sesijų laiko limitus. Mano paskutinėmis žiniomis jie yra:

  • LIDL / kelių direkcijos – 30 minučių
  • Autopildyk – 20 min
  • ABB – limito nežinau, bet, tikėtina, jis – irgi 30 min
  • Renerga bei Ignitis ON – apribojimų netaiko – juk kuo daugiau ir ilgiau įkrausite, tuo daugiau sumokėsite.

Taigi, jei palikote savo automobilį pildyti atsargas ir grįžę radote ištrauktą ir atjungtą kabelį bei besikraunantį kitą elektromobilį, nenustebkite. Tikėtina, kad jūsų sesijos laikas jau buvo pasibaigęs. Ši taisyklė, deja, galioja ne visiems – esu gavęs ne vieną skundą, kai taksistai Vilniuje atjungia kitus elektromobilius, vos jų vairuotojai į parduotuvę išeina. Na, bet nuo tokių žmonių mes nė vienas neapsaugotas. Pastebimas ir kitas scenarijus, kai įkrovimo stotelėse be limitų ypač lėtai įkraunami elektromobiliai, kurių baterijos jau turi gerokai daugiau nei 80%. Ant LIDL įkrovimo stotelių tokiems yra parašytos taisyklės, kad jei eilėje yra laukiančių, būkite malonūs užleisti vietą kietiems. Juk kitą kartą eilėje galite laukti jūs!

Ko reikia greitam elektromobilio įkrovimui?

Su kuo pasileidžia greitojo įkrovimo stotelės? Ar reikia kortelių / pakabukų, ar pasileidžia programėle? Tokių klausimų sulaukiu tikrai dažnai. Ypač – iš užsieniečių per Plugshare (taip, ten galima ir su kitų šalių elektromobilių maniakais bendrauti). Taigi, norint Lietuvoje naudotis elektromobilių greito įkrovimo stotelėmis jums reikia:

  • Renerga – aplikacijos telefone / naršyklės. QR kodai yra ant stotelės, tad net neturint aplikacijos su QR kodų skaitytuvu būsite nukreipti į svetainę, kur suvedę savo kreditinės kortelės duomenis galėsite įkrauti elektromobilio bateriją
  • LIDL – įkrovimo paleidimui nieko nereikia. Tereikia būti LIDL klientu, o jei esate – prijungiate ir naudojatės
  • ABB – įkrovimo paleidimui nieko nereikia
  • Kelių direkcija – įkrovimo paleidimui nieko nereikia
  • Savivaldybių stotelės – įkrovimo paleidimui nieko nereikia
  • Autopildyk – reikia Autopildyk kortelės arba kodo (kortelė užsakoma www.autopildyk.lt svetainėje, o kodą galima rasti Autopildyk programėlėje)
  • Ignitis ON – paleidimas aplikacija Ignitis ON arba Ignitis ON pakabuku
  • Hesburger – paleidimui reikia bet kokio pakabuko, kortelės ar telefono su NFC. Tai nemokama, bet kitaip sesija nestartuoja ir nesustoja
  • Urmas – paleidimui reikalinga Ignitis ON aplikacija arba Ignitis ON pakabukas
  • Ionity – paleidimui reikia Ionity programėlės arba kortelės.

Greitojo įkrovimo stotelių darbo laikas

Ne visos greito įkrovimo stotelės veikia ar yra pasiekiamos bet kuriuo paros metu. Jei planuojate kelionę savaitgaliais ar naktimis – į tai tikrai atsižvelkite:

  • Renerga – pasiekiamos ir veikia 24 val per parą, 7 dienas per savaitę
  • Kelių direkcija – pasiekiamos ir veikia 24 val per parą, 7 dienas per savaitę
  • Savivaldybių stotelės – pasiekiamos ir veikia 24 val per parą, 7 dienas per savaitę
  • Ignitis ON – pasiekiamos ir veikia 24 val per parą, 7 dienas per savaitę
  • Autopildyk – pasiekiamos ir veikia 24 val per parą, 7 dienas per savaitę
  • Hesburger – pasiekiama 24 val per parą, 7 dienas per savaitę
  • Urmas prekybos miestelio – pasiekiama 24 val per parą, 7 dienas per savaitę
  • LIDL – pasiekiamos 7 dienas per savaitę, bet tik parduotuvės darbo laiku, paprastai – nuo 8 ryto iki 22 val vakaro
  • ABB – pasiekiamos 5 dienas per savaitę (tik darbo dienomis), ofiso darbo laiku, pirmadienį-ketvirtadienį nuo 8 iki 17, o penktadienį – nuo 8 iki 16 val. Šiuo metu nepasiekiama apskritai.

Stotelių ir elektromobilių suderinamumas

Skirtingi stotelių ir elektromobilių gamintojai kažkodėl ne visada susitaria. Tikėtina, kad naujausi programinės įrangos atnaujinimai tokias problemas sprendžia, bet kol taip nėra, kai kurių elektromobilių savininkai turi tai apgalvoti prieš planuodami kelionę ar netgi elektromobilio pirkimą. Čia aprašysiu tik pastabas iš asmeninės patirties, tad kviečiu šį skyrių papildyti savo pastebėjimais ar klaidų pataisymais:

  • Nissan Leaf – “draugauja” su visomis įkrovimo stotelėmis
  • KIA Soul EV – “draugauja” su visomis įkrovimo stotelėmis
  • VW e-Up! – tikrai “draugauja” su ABB stotelėmis. Naujesni nedraugauja su DBT stotelėmis
  • VW e-Golf – “draugauja” su ABB, Efacec ir Delta stotelėmis. Su DBT (Autopildyk) stotelėmis atnaujintas 2017 metų modelis tikrai “nedraugauja”
  • Hyundai Ioniq electric – “draugauja” su ABB, Efacec ir Delta stotelėmis. Su DBT (Autopildyk) stotelėmis – kaip kada
  • BMW i3 – tikrai “draugauja” su ABB, Efacec ir Delta stotelėmis. Kaip yra su kitomis – nežinau
  • Renault ZOEsenesnių ZOE “draugystė” su ABB stotelėmis komplikuota. Mano asmeninė patirtis – su 1 neveikė, su viena veikė lėtai ir tik su trečia veikė pusėtinai, bet irgi lėčiau, nei turėtų. Kaip yra su likusiomis – nežinau
  • Tesla Model S, Model X, Model 3 su Chademo ar CCS perėjimu – dažniausiai draugauja su visomis įkrovimo stotelėmis.

Greito įkrovimo stotelių gedimai

Elektromobilių greito įkrovimo stotelės – sudėtingos įrangos “prikištos” dėžės, tas būna, kad jos genda. Pats esu matęs ne vieną ir ne dvi sugedusiais stoteles. Pasitaiko, kad netgi mokamos stotelės neveikia ar būna išjungtos.

Iš principo greito įkrovimo stotelės yra patikimi prietaisai, bet kai kurios jų turi chroniškų bėdų paleidimo pradžioje, nors dažniausiai pati stotelė dėl to nebūna kalta. Taip buvo su Kauno bei Šiaulių LIDL ir dar su keliomis stotelėmis, bet ilgainiui tos bėdos išsprendžiamos. Ignitis ON turėjo bėdų tiek su 50 kW, tiek su 320 kW Efacec stotelėmis, bet, atrodo jas pavyko sėkmingai išspręsti.

Kaip žinoti, ar elektromobilių greito įkrovimo stotelės šiuo metu veikia? Tikrai rekomenduoju naudoti Plugshare aplikaciją ir ten žymėti sėkmingus jūsų įkrovimus, o ypač – nesėkmingus. Kiti elektromobilių vairuotojai iš anksto galės pasitikrinti, kada stotelėje kažkas pildė baterijas ir ar tuo metu ji veikė. Taip planavau visą savo kelionę su elektromobiliu iš Prancūzijos, tad primygtinai rekomenduoju “čekinti” savo visus įkrovimus Plugshare. Taip padedate kitiems ne tik žinoti, kad įkrovimo stotelė užimta, bet ir tai, kad stotelė gali būti sugedusi. Na, o sugedusiai įkrovimo stotelei savo maršrute reiktų turėti alternatyvą.

Dar vienas informacijos šaltinis – Eismo Info programėlė, kurioje matoma informacija apie “valdiškas” kelių direkcijos ir savivaldybių įkrovimo stoteles. Magistralėse stovinčios stotelės netgi turi vaizdo kameras, tad galima beveik realiu laiku stebėti jų būklę. Ignitis ON tinklui reikia Ignitis ON programėlės, kurioje taip pat rodoma kiekvienos turimos stotelės būklė (užimta, neveikia ir pan.). Savivaldybių valdomų stotelių statusą galima rasti Elinta Charge programėlėje.

Dažniausiai greito įkrovimo stotelių gedimai yra pataisomi nuotoliniu “perkrovimu”, tad ant stotelių yra telefono numeriai, kuriais paskambinę darbo dienomis ir darbo metu galite tikėtis pagalbos. Deja, bet visą parą ir visomis dienomis ši telefoninė pagalba neveikia. Būtų puiku, jei administratoriai sutartų ir priežiūra būtų užtikrinama 24 val per parą, bet kol kas to nėra. Kelių direkcija paprastai užtikrina įkrovimo stotelės remontą per 3 dienas, tad stenkitės suplanuoti kelionę taip, kad viena neveikianti įkrovimo stotelė nesujauktų visų jūsų kelionių planų.

Gero naudojimosi ir būtinai praneškite bet kokiu būdu (žinute, el. paštu, facebook ar SMS), jei radote straipsnelyje kokių netikslumų!

Facebook Comments

1 COMMENT

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here