Automobilio pirkimas iš Amerikos (5 dalis)

naudoti-automobiliai_7002466_bigPenktoji dalis (tikiuosi, dar neatsibodo skaityti šios straipsniukų serijos) – apie įdomų atvejį. Po vienos gyvos apžiūros ir vienos “automobilių lipdymo pamokėlių” serijos, rodos, pavyko rasti išsvajotąjį Nissan Leaf, tinkamą man.

Raudonas, ryškus, 2013 metų modelis, juodas medžiaginis salonas, beveik visi “pribambasai”. Tiesa, didoka kaina, kai pradėjau ją stebėti – 13000 Eur. Na, bet praėjus vos savaitei po stebėjimo pradžios kaina nukrenta iš pradžių iki 12500, o vėliau – net iki 12000 Eur. Eureka! Būtų gal ir eureka, jei ne pardavėjas ir bendravimo su juo įdomybės.

Pirmas skambutis pardavėjui iš Klaipėdos – kitam laido gale – tikras žemaitis. Pasakysiu sąžiningai – supratau vos apie pusę pokalbio, nes žemaičiavo nevaikiškai. Supratau tiek:

  • automobilį pirko prieš apytiksliai metus
  • automobilis buvo nestipriai daužtas (sekantis straipsnelis kaip tik bus apie tokį)
  • automobilį remontavo pats, savo žmonai. “Na, juk supranti – žmonai”, – sakė pardavėjas. Tik nesupratau ar tai – mylimai žmonai (tokiu atveju viskas turėtų būti labai sąžiningai sutvarkyta / pakeista), ar nemylimai (gali būti ir iš gabaliukų)

Paklausiau standartinio klausimo – VIN numerio. Pardavėjas pasakė, kad neturi po ranka dokumento, bet bus namuose valandos bėgyje ir galės VIN numerį pasakyti. Tam, kad nepamirštų (juk puikus automobilis, dar kas spės greičiau už mane nupirkti) – nusiunčiau sms žinutę su savo kontaktu ir tekstu apie laukiamą VIN numerį.

Nesulaukęs skambučio ar žinutės skambinu dar kartą. Pardavėjas teigia, kad jau buvo namie, bet vėl išvažiavo švęsti savo gimtadienio (penktadienio vakaras). Paklausus, kada grįš, pasakė, kad šeštadienį, bet be sekmadienio popietės jam neskambinti, nes jam “bus sunku”. Dar pasiteiravau, ar galėsiu automobilį atvažiuoti apžiūrėti sekmadienį, kai gausiu VIN numerį, mat jis mane domina, gavau teigiamą atsakymą. Palinkėjau pardavėjui gero gimtadienio ir atsisveikinome kaip puikūs draugeliai.

Sekmadienį VIN numerio taip ir negavau, tad pasitelkiau į pagalbą google paiešką pagal įvairiausius man žinomus pardavėjo duomenis – tel numerį ir miestą. Nebuvo lengva – nuklydau ir iki bankrutavusių įmonių savininkų kretingoje, bet, galų gale google istorijoje radau senus pardavimo skelbimus, kuriuose buvo parduodamos Nissan Leaf dalys, o pardavėjo telefonas – toks kaip ir manojo.

Štai ką radau dalių nuotraukose:

lengvuju-dalys_1732534_big lengvuju-dalys_1732493_big
lengvuju-dalys_1732330_big lengvuju-dalys_1732391_big

Pagal šias nuotraukas galėjau tik spėti, kad tai – mano nusižiūrėto automobilio “donoras”. Neaišku tik tai, kokių ir kiek dalių persikėlė iš šio donoro į parduodamą automobilį, bet sprendžiant iš sveiko priekinio “balkio” įtariau, kad visas priekis, įskaitant lonžeronus, persikėlė į kitą automobilį. Įtartinai atrodė ir išpjautas galinės dalies “ketvirtis”, kuris galėjo būti panaudotas pilno automobilio sulipdymui.

Kai pagaliau gavau VIN numerį, jis atsakė į klausimus, kur nuėjo donoro priekinės dalys, bet liko neatsakytas klausimas apie galinę dalį, mat ji nuotraukose “mušta”, bet lyg ir ne taip stipriai, kad reiktų tą ketvirtį pakeisti:

798120312-1L 798120312-2L
798120312-6L 798120312-5L
798120312-3L 798120312-4L

Reziume – nepirkau ir šio automobilio, nors jo kaina toliau sėkmingai krito po 500 Eur į savaitę. Praėjusią savaitę jis dar buvo skelbimuose už neįtikėtiną kainą – 10500 Eur. Galbūt, vis dar tebėra, bet tiesiog keista, kaip tokio modelio, komplektacijos, ridos ir kainos derinys nepadeda automobilio parduoti. Na, dalinai atsakymai – aukščiau.

Taigi, kodėl “ne”?:

  • neaiškus, sulipdytas iš dviejų automobilių variantas
  • iš kur aš galiu žinoti – mylimai ar nemylimai žmonai remontuotai?
  • Keista nemažai geometriją įtakojančių dalių
  • neaiški virinimo, paruošimo dažymui ir dažymo kokybė
  • VIN numerio gavimo laikas “šiek tiek” keistas
  • metus važinėtas žmonos ir parduodamas – kodėl?

Pliusai:

  • ryški raudona spalva
  • juodas salonas
  • 2013 metai, nedidelė rida
  • gera komplektacija

Sekanti dalis – apie pardavėjus, ant kokių nesinorėtų “užsirauti” ir nelinkiu to kitiems.

4 mintys apie „Automobilio pirkimas iš Amerikos (5 dalis)“

  1. Su M buvom Osle ir vieną po kitos stebėjom Teslas, Leafus, elektroninius bemsus ir visokius kitus elektromobilius. Ten jų nesuskaičiuojamai daug!
    Smagiai skaitau visas dalis, laukiam tęsinio! 🙂

    1. “According to the results of a study published by Reuters in March 2013, prepared by Bjart Holtsmark, an analyst of Statistics Norway, the tax exemptions on the purchase of an electric car are worth almost US$11,000 in comparison to the fully taxed price of a regular internal combustion engine car, which is equivalent to US$1,400 a year over a car’s lifetime (8 years). The value of the toll exemption for driving into Oslo are worth US$1,400 per year, the free parking is worth US$5,000 per year, and electric cars avoid other charges worth US$400 a year. Without adding value to the benefit of driving in bus lanes, the annual benefit of owning an electric car in Oslo is estimated at US$8,200 per car, per year. The analysis used a Toyota Prius Plug-in Hybrid as the benchmark vehicle.” (https://en.wikipedia.org/wiki/Plug-in_electric_vehicles_in_Norway)

      Plius, perkant elektrinius auto, norvegai nemoka PVM (kuris pas juos yra 25%), papildomai mažėja pajamų mokesčiai (kurie irgi žvėriški), daug kitų lengvatų. Panašios klasės benzininis variantas kainuoja beveik dvigubai, minus visos tos lengvatos.

      Beje, mačiau įdomų verslo planą, kaip pigiau įsigyti Teslą:

      One can buy the car in Norway, have it fitted with Norwegian plates (you’ll have to find a Norwegian Citizen to act for you).

      Then you “borrow” the car and drive it in your country. 6 months allowed.

      Then you take the car back to Norway, “buy” it from the Norwegian “owner”, and import it to your EU country as a used car, free of tax or VAT. Condition: at least 6 months old, at least 6’000 km on the odometer.

      Savings: VAT = about 30’000 Dollars.
      Losses: any possible subsidy your country would give a new EV.

      Easy. Legal. Unassailable.

      1. Būtų puikus šansas nebrangiai Tesla’i, bet vis tiek reikia tų daug tūkstančių turėt, kad ir mažiau, nei nauja kainuoja gerokai 🙂

        1. Tai kad pas tuos „trolius“ ir Nissanai ne tokie brangūs — iš http://automotorsport.no/bruktbil-nissan-leaf/

          “En ny Nissan Leaf 209 000 kroner (vi har sett kampanjepris på 190.000 kroner nå på forsommeren) mens toppmodellene har en listepris på ca 250 000 kroner. I tillegg kommer ting metallic-lakk, lettmetallfelger, osv, som på alle andre bilmodeller.

          For rundt 150 000 kroner får du 2012-modeller som er solgt som nye gjennom Nissan-nettverket i Norge, og 2013-modellen med lenger rekkevidde for ytterligere 20-25000 kroner. Privatkjøp kan være gunstig, men vær nøye med å sjekke bilens føtsregangsregistring, registeringsland og originaldolumenter/servicehefte.”

          Labai grubiai, 10 NOK ≈ 1 EUR. Pvz. jų vietinis „autopliusas“: http://www.bilnorge.no/bruktbil.php?merke=2000&type=&xorderby=prisa&modellid=200052

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *