Hyundai Ioniq Electric testas

Hyundai IoniqPraėjusį savaitgalį praleidau su Hyundai Ioniq Electric (ačiū Inchcape Motors Vilnius už galimybę). Užvakar iš žmonos sulaukiau klausimo – “ar jau parašei straipsnį apie Ioniq?” Pasakiau, kad dar ne, bet kadangi jau vėlus vakaras, rašyti ir nepradėsiu – kitaip baigčiau rašymą paryčiais. Į tokį atsakymą gavau dar vieną klausimą – “ką ten tiek rašyti galima?”. Sako, tu “apsakymus rašai”, o aš parašyčiau trumpai.

Kai paklausiau ar tai būtų vienas žodis – “z%b” (maždaug – žiauriai gerai), žmona pradėjo juoktis ir dar pasakė, kad pridėtų po šio ypač trumpo “įvertinimo” sakinuką – “pirkčiau pirkčiau jei galėčiau”. Na, o man liko tik pabaigti mintį – “krūvą babkių jei turėčiau”. Taigi, štai toks būtų labai trumpas mano žmonos Hyundai Ioniq Electric bandymo įvertinimas. Na, o tie, kas tikisi “šiek tiek” daugiau detalių apie šį elektromobilį, kaip visada, jas gali rasti žemiau.

Nauja pažintis su Hyundai

Gerai pamenu, kai 1999 metais pirkome įmonei, kurioje dirbau Hyundai Accent – automobilis, kad ir naujas, buvo stipriai technologiškai atsilikęs. Nauja Hyundai Sonata važiavimo kokybe ir pagreičiu priminė 10+ metų turinčią Audi 100 (liaudyje vadinamą “silkę” arba “slidę”), o legendiniai Pony ar “greitukės” lenktyniavo su Opel Ascona rūdijimo čempionatuose dėl aukštų vietų.

Hyundai Accent tuo metu buvo vienas pigiausių, jei ne pats pigiausias naujas automobilis, bet mus nupirko ne jis ir ne kaina, o pardavėjas ir aptarnavimas. Apie tą konkretų pardavėją galėčiau visą straipsnį parašyti, nes su juo susidūrėme ne kartą. Jis yra gyvas įrodymas to, kad žmonės daro verslą ir tik nuo jų priklauso, kaip tas verslas gyvena. Kaip ir tuometinė Veho Citroen pardavėja, dabar padariusi rimtą karjerą automobilių pardavimo srityje.

Bet parašyti norėjau ne apie automobilių pardavėjus, bet apie tai, kad Hyundai prieš beveik 20 metų reikėjo labai gerų pardavėjų ir gero serviso, kad apskritai generuotų pardavimus ir įtikintų lietuvius persėsti į naujus automobilius. Šiandien gi Hyundai-Kia koncernas yra nuėjęs tokį kelią, kad sunku patikėti, kad tai – vis dar tas pats gamintojas, siūlęs Hyundai Pony bei senąjį KIA Sportage. Jei kas nepamena, kaip atrodė ir kaip “kokybiškai” 2000 metais atrodė šie modeliai – pavartykite wikipedia bei automobilių savininkų atsiliepimus.

Dabar gi Hyundai konkuruoja, su, atrodo nepavejamais gamintojais iš Japonijos, o su naujausiais Genesis ir Stinger šis koncernas bando įkąsti negi Vokiečių premium segmento atstovams. Beje, pilnai sutinku su vienu iš komentarų po KIA Stinger nuotrauka, kad jei jis būtų elektromobilis, gan nesunkiai galėtų konkuruoti su Tesla Model S. Žinoma, ne “brando” geidžiamumu, bet bent jau “fun to drive” tai tikrai.

Antra pažintis su Hyundai Ioniq Electric

Praėjęs savaitgalis su Hyundai Ioniq buvo mano antra pažintis su šiuo elektromobiliu. Būtent tame pačiame elektromobilyje jau teko sėdėti gruodžio pradžioje, kai keturiais elektromobiliais darėme nedidelį žygį po Lietuvą su Top Gear bei Automanas kolegomis. Deja, teko jame tik pasėdėti ir “pasimatuoti”, o vairuoti neteko. Taigi, dabar jau esu ir vairavęs šį “metų elektromobiliu” Top Gear Lietuva komandos išrinktą automobilį.

Labai nemėgstu daryti trumpų, keliolikos minučių ar poros valandų automobilių testų, nes per tiek laiko tikrai neįmanoma pilnai įvertinti to, ką siūlo konkretus modelis ar gamintojas. Būtent todėl mano Hyundai Ioniq Electric testas įvyko tik dabar, kai mūsų rinkoje šis modelis yra jau bene pusę metų. Tiesiog sulaukiau momento, kai visi žurnalistai ir pirkėjai jau patenkino savo smalsumą ir galėjau netrukdomai gauti šį automobiliuką visam savaitgaliui.

Kai bandžiau Volkswagen e-Golf, jį irgi gavau savaitgaliui, per kurį nuvažiavau 1000 km. Turbūt, automobilio pardavėjai nelabai apsidžiaugė pamatę tokį skaičių po savaitgalio, bet būtent jis man leido susidaryti pilnavertišką nuomonę apie e-Golf važiavimą tiek mieste, tiek ir tolimesnėse kelionėse. Taigi, savaitgalio linksmybės su Hyundai Ioniq prasideda!

Kaip tas Hyundai Ioniq?

Hyundai Ioniq yra pilnavertis penkiavietis kompaktinis hečbekas, puikiai tinkantis šeimai. Jis turi gan neblogą bagažinę ir nemažai vietos kojoms tiek priekyje tiek gale. Tiesa, jei sugalvosite gale susodinti tris suaugusius žmones, įsitikinkite, kad jie nėra aukšti, mat ypač aptakus dizainas reikalauja aukos – mano (185 cm) galva netelpa, jei bandau susirangyti gale. Dėl žemo ir ištęsto dizaino kojoms vietos apsčiai, tad žemesni piliečiai net ilgose kelionėse gale jausis komfortiškai.

Garso izoliacija priekinėje dalyje yra tikrai pagirtina. Manau, kaip tokio segmento atstovui, tai yra geras rezultatas. Deja, galinė dalis matyt nebuvo taip stropiai izoliuota. Matyt, nepadeda ir tai, kad Ioniq – tipinis hečbekas su atvira bagažine, iš kur sklindančius garsus gan nelengva nuslopinti. Mano asmenine nuomone, Hyundai ir šioje srityje padirbėjo geriau nei Nissan Leaf kūrėjai.

Hyundai pakabos darbą pavadinčiau artimu idealiam. Jis yra gerokai kietesnis nei KIA Soul EV, kietesnis ir nei Nissan Leaf, bet minkštesnis nei VW e-Golf. Turbūt, panašiau į BMW i3, bet geriau. Taigi, nors atrodo, kad pakaba “kieta”, ji duobes ar nelygumus įveikia tikrai sklandžiai. Tiesa, Hyundai Ioniq yra vizualiai ir, greičiausiai, praktiškai gerokai žemesnis automobilis nei Nissan Leaf, tad įveikiant didesnius kelio nelygumus ar bortelius galite “kabinti dugną”.

Kadangi Hyundai Ioniq Electric yra hečbekas ir dar ilgas hečbekas, teoriškai gale galima būtų vežti gan nemažai mantos. Visgi, vizualiai atrodo, kad bagažinė yra didesnė nei yra iš tikrųjų – gan didelės arkos, aukštas bagažinės dugnas ir labai žemėjantis stiklas neleis dėti aukštų ir plačių daiktų, nebent tai darysite nuvertę sėdynes.

Vairuotojo ir keleivio sėdynės pakankamai patogios, o sėdėsena dėl žemo stogo yra gan gulsčia. Kam tai patinka – įvertins kaip didelį pliusą. Man asmeniškai labiau patinka “fotelis” ir SUV tipo sėdėsena. Iš tokio elektromobilio, pvz KIA Soul EV, gerokai lengviau išlipti nei iš Hyundai Ioniq. Kažkurį kartą bandydamas išsirangyti iš Hyundai nusprendžiau – tikrai senstu 🙂

Hyundai Ioniq Electric baterija ir variklis

Hyundai Ioniq Electric yra “šviežiena” elektromobilių rinkoje, mat juo pradėta prekiauti tik 2017 metais. Buvo labai keista sužinoti, kad Hyundai, ateidama į elektromobilių rinką taip vėlai, į Ioniq įdėjo tik 28 kWh talpos bateriją, kai pats populiariausias konkurentas – Nissan Leaf nuo 2016 metų jau buvo “apginkluotas” 30 kWh.

Visgi, kaip jau minėjau, šis Pietų Korėjos gamintojas gerai daro namų darbus jau keliolika metų, o Ioniq nėra išimtis – EPA metodika įvertintas nuvažiuojamas atstumas su mažesnės talpos baterija yra beveik 30 km didesnis nei Nissan Leaf (200 vs 172 km). Nuvažiuojamas atstumas, nuvažiuojamas pagal NEDC metodiką, kad ir kokį “pieno riebumą” ji rodytų, irgi skiriasi 30 km (280 vs 250 km). Beje, pristatydamas Ioniq, Hyundai žadėjo, jog 2018 metais šis elektromobilis gaus talpesnę bateriją, kuri leis nuvažiuoti net iki 320 km. Tiesa, neaišku pagal kokią metodiką matuoti tie numanomi kilometrai.

Praktikoje išbandžiau ramų užmiesčio važiavimą žiemą. Lauke esant nedideliam šaltukui (-1 iki -2 laipsnių), važiuojant Eco režimu 79 km/h greičiu galima įveikti apie 170 km. Būtent tiek aš įveikiau važiuodamas iš Druskininkų į Vilnių. Važiuojant greičiau, žinoma, šis atstumas sumažėtų. Na, o vasarą netgi galbūt galima būtų pasiekti visiškai teorinius NEDC skaičius!

Hyundai Ioniq variklis yra šiek tiek galingesnis nei Leaf ir nors skirtumas yra vos 10 arklio galių (8 kW), tai jaučiasi. Ypač, įjungus “Sport” važiavimo režimą. Iš viso važiavimo režimai yra trys – Sport, Normal ir Eco. Visiems trims režimams galima nustatyti šildymo efektyvumą bei  stabdžių regeneravimo efektyvumą, kad pastarosios funkcijos nereiktų kaskart perjunginėti šių nustatymu po vairu esančiomis mentelėmis. Kai kas sako, kad regeneravimo reguliavimas mentelėmis po vairu yra tobulas išradimas, bet tai tikrai ne man – aš visada važinėjau maksimaliu regeneravimo režimu ir nelabai supratau, kam reikia kitokių…

Hyundai Ioniq dizainas

Neaišku kaip buvo kuriamas Ioniq dizainas, bet nesunku pastebėti, kad įkvėpimo dizaineriai sėmėsi iš populiaraus Toyota Prius ir netokio populiaraus Honda Insight hibridų. Kadangi Ioniq yra ne tik elektrinis – turime ir hibridą bei įkraunamą hibridą (plug-in hybrid), pasirinktas dizainas yra gan logiškas. Panašu, kad tokia automobilio forma yra ideali, norint pasiekti gerų aerodinaminių savybių.

Taigi, aerodinamika tikrai puiki – tą įrodo važiavimo ekonomiškumo rodikliai. O kaip yra su dizainu? Kaip sakoma – dėl skonio nesiginčijama. Kai kurie Ioniq Electric elementai man patinka, bet kai kurie, pvz. priekinių grotelių dizainas ir jų dažymas kita nei kėbulo spalva – kažkoks nesusipratimas. Mačiau jau ne vieną Ioniq, kurio savininkas tiesiog perdažė tą pobaisį elementą kėbulo spalva. Patikėkit – žymiai geriau.

Labai neįprastas yra galinis langas – per jo vidurį eina “spoileris”, tad pro veidrodėlį matomas tik labai nuožulni viršutinė lango dalis ir praktiškai bevertė apžvalgai apatinė lango dalis. Man, įpratusiam stebėti aplink vykstantį judėjimą ir nuolat žiūrinčiam į galinio vaizdo veidrodėlį reikėjo laiko apsiprasti. Po 500 km toks lango ypatumas beveik nebetrukdė, bet vienas erzinantis trūkumas liko.

Dėl Ioniq galinės dalies dizaino buvo paaukotas galinio lango valytuvas. Automobilį paėmiau apsnigtą, o mano kelionės metu sniegas, slenkantis žemyn ne nukrisdavo, o užstrigdavo už galinį langą dalinančio “spoilerio”. Apatinė lango dalis nuolat užrasodavo ir ją užnešdavo kelio purvu. Taigi, ir taip nedidelis langas į pasaulį pro Hyundai Ioniq Electric galą buvo apdangstytas langinėmis.

Ioniq Electric dizainas, sakyčiau, yra tarpinis tarp iššaukiančio Leaf (žiūrėk, aš elektromobilis!) ir visiškai standartinio e-Golf. Taigi, Ioniq Electric – tai įprastai atrodantis automobilis su kai kuriais akcentais, visgi pasakančiais, kad tai nėra kasdieninis modelis. Nelabai jis dera ir su kitais Hyundai modeliais, tad šiuo atžvilgiu, matyt, didesnis prioritetas kuriant Ioniq buvo pasiekti efektyvumo rodiklius, o ne priderinti jį prie visos Hyundai modelių gamos, kaip tai padarė Nissan su naujausiu Leaf, kurį keliuose matysime jau netrukus.

Malonios Hyundai Ioniq Electric smulkmenos

Mano bandytasis Hyundai Ioniq Electric yra praktiškai pilniausios komplektacijos, tad turi gan ilgą sąrašą reikalingų ir ne tokių reikalingų smulkmenų. Pasigedau vieno dalyko – odinio salono. Kai užsiminiau apie tai pardavėjui, jis pasakė – džiaugiamės, kad nors tokį gavome. Tiesiog Ioniq Electric yra labai populiarus ir, matyt, gamintojas nepagalvojo, kad pirkėjų atsiras tiek daug.

Na, bet be odinių sėdynių galima gyventi, kai paprastos sėdynės taip puikiai šildo. Net, sakyčiau ne šildo, o “spirgina”. Įkaista praktiškai momentaliai, o nuolat naudoti maksimalaus šildymo paprasčiausiai neįmanoma – žiauriai karšta sėdimajai. Šildomas ir vairas, kaip ir priklauso šiuolaikiniam elektromobiliui. Ši funkcija yra standartinė visuose Nissan Leaf, tad be jos konkurentų neturėtų būti (bet yra).

Apskritai Hyundai Ioniq Electric salonas sušyla tikrai sparčiai – po minutės jau galima mėgautis komfortiška šiluma, o jei norime pataupyti šilumą kelionėje, yra Eco šildymo režimas. Tiesą sakant, nuvažiavau šiuo režimu visus 170 km iš Druskininkų į Vilnių taip ir nesupratęs, kame tas Eco – buvo tikrai komfortiškai šilta.

Dar viena maloni ir efektyvumą didinanti Hyundai Ioniq funkcija, paveldėta iš KIA Soul EV – “Driver only” šildymo mygtukas. Jis veikia labai paprastai – apriboja šildymą visur keleiviams ir koncentruotai šildo tik vairuotoją, taip taupydamas energiją. Savo KIA Soul EV dažnokai važinėju vienas, tas visada naudoju šį funkcionalumą.

Ypač greitas Hyundai Ioniq įkrovimas?

Kai tariausi dėl Hyundai Ioniq Electric testo, būtinai norėjau išsiderėti galimybę nuvažiuoti arba į Klaipėdą, arba į Druskininkus. Paklausite kodėl? Ogi todėl, kad tik ten turime greito įkrovimo stoteles, kurios teoriškai gali įkrauti Hyundai Ioniq bateriją greičiau nei visos kitos greito įkrovimo stotelės Lietuvoje.

Esmė tokia, kad praktiškai visos greito įkrovimo stotelės Lietuvoje yra maksimaliai 50 kW galios. Tik viena įkrovimo stotelė Druskininkuose ir viena Klaipėdoje skelbiasi, kad per Hyundai Ioniq Electric naudojamą CCS combo įkrovimo jungtį gali duoti net 120 kW galią. Kitas dalykas – visi kiti elektromobiliai (išskyrus Tesla), nemoka iš greitojo įkrovimo stotelės imti daugiau nei 50 kW, o paprastai apsiriboja ir mažesne galia.

Teoriškai, Hyundai Ioniq turėtų sugebėti priimti iki 100 kW galią. Mano kelionės į Kauną metu viena iš ABB greito įkrovimo stotelių netgi nutraukė įkrovimą, pareiškusi, kad “automobilis prašo per daug galios”… Labai buvo smalsu, ką gi galima pasiekti su tomis stebuklingomis greitesnėmis stotelėmis. Neatbaidė net tai, kad jos – gan toli ir dar mokamos (0.25 eur / kWh).

Rezultatas kiek nuvylė, mat tikėjausi daugiau. Maksimali galia, kurią pavyko pasiekti buvo 69 kW. Ne tiek labai daugiau nei visų kitų stotelių 50 kW ir gan toli nuo teorinių 100 kW.

Hyundai Ioniq “Gadget’ai”

Šiuolaikinis automobilis neatskiriamas nuo šiais laikais madingų “navarotų”. Dalis jų – kaip pvz. e-Golf multimedia sistemos valdymas judesiais, mano nuomone nėra labai vertingos, bet kitos tikrai yra labai geidžiamos. Žinoma, kol jų neturi ar nesi išbandęs, net nelabai žinai, ko galima norėti. Bet kai pabandai – nori automobilio, kuris turi tuos “gadget’us”.

Pradėkime nuo to, kad centrinėje konsolėje Hyundai Ioniq turi ertmę telefono indukciniam belaidžiam įkrovimui. Mano prabangus telefonas tokios funkcijos neturi, bet tie, kurių telefonai yra išmanesni tikrai džiaugsis galimybe patogiai įkrauti telefono bateriją. Mano kolegos netgi sugalvojo man linksmą klausimą – kai tu prijungi krauti telefoną elektromobilyje, tai ar elektromobilis krauna telefoną, ar telefonas elektromobilį?

Ioniq turi ir aklosios zonos stebėjimo sistemą. Tobuliausia mano nuomone sistema yra ta, kuri turi dviejų spalvų indikaciją apie tai, kad automobilis artėja ir apie tai, kad automobilis jau yra šone. Hyundai turi vienos spalvos indikaciją, kur prideda ir garsą, jei nekreipiate į ją dėmesio. Kažkurioje vietoje tarp Alytaus ir Vilniaus ši sistema buvo užfiksavus kliūtį dešinėje, kai ten nieko nebuvo, bet visą kitą laiką veikė puikiai. Gal net per stropiai – aplenkus automobilį mėgstu rikiuotis atgal gerokai anksčiau, nei man leido aklosios zonos stebėjimo sistema.

Juostų laikymosi sistema – dar vienas malonus ir tikrai patogus daiktas. Kai išsiaiškinau, kaip ją naudoti ir nusistačiau tinkamą, aktyvios sistemos režimą, visą kelią nebuvau jos išjungęs. Turint automobilį su tokia sistema turėtų būti pikta ant Kauno kelininkų, kurie labai mėgsta naujai sutvarkytą kelią be juostų palikti mėnesiui ar keliems. Tiesiog, turint tokią sistemą norisi ją naudoti visur ir visada.

Hyundai teigia, o ir nustatymuose radau, kad yra aktyvi susidūrimo išvengimo sistema. Išbandyti jos neteko (tfu tfu tfu), bet labai tikiuosi, kad ji veikia. Dar mačiau nustatymuose ir susidūrimo su pėsčiaisiais išvengimo sistemą, bet pastarosios bandymus esu taip pat linkęs praleisti.

Na, ir mano mylimiausias “gadget’as” nuo VW e-Golf bandymų – adaptyvi kruizo kontrolė, kurią į savo automobilius diegia vis daugiau auto gamintojų. Hyundai Ioniq važiavau tokiu užmiesčio maršrutu ir tokiu laiku, kai praktiškai tos sistemos nereikėjo, mat kiti eismo dalyviai važiavo greičiau arba jų visai nebuvo. E-Golf šią sistemą labai aktyviai naudojau automagistralėje, norėdamas “pasislėpti” už sunkvežimio ir įlįsti į jo oro maišą, taip įveikdamas atstumą, nelabai įmanomą normaliomis sąlygomis. Hyundai Ioniq Electric sistema yra identiška VW e-Golf su visais jos privalumais ir trūkumais.

Vaikiškos Hyundai Ioniq Electric problemėlės

Kadangi Ioniq Electric – naujas modelis, jis turi ir keletą smulkių minusiukų, nors apskritai elektromobilis tikrai gan išbaigtas. Beveik kaip Maxima šūkis – “viskas apgalvota”. Taigi:

  • pirmą minusiuką Ioniq paveldėjo iš KIA Soul EV, su kuria, matyt, dalinasi nemažai komponentų. Įkraunant bateriją neveikia galinio lango šildymas. Patikėkit, reikalingas dalykas, mat jei sėdite automobilyje įkrovimo metu, stiklas aprasoja. Nepamirškim, kad Ioniq galinio valytuvo neturi, tad apsnigto lango negalite nei nuvalyti, nei nušildyti. Taigi, visiems, turintiems Ioniq, rekomenduoju prie įkrovimo stotelės stoti galu. Su KIA Soul EV to padaryti negalima, mat jungtis yra priekinėse grotelėse, o su Hyundai Ioniq taip netgi patogiau
  • Man nepavyko paleisti valdymo balsu. Važinėdamas KIA Soul EV tai naudoju, o čia gavau pranešimą, kad funkcija galima tik naudojant Android Auto ar Apple Carplay. Tuo pačiu sužinojau, kad mano prabangus Android telefonas tokios funkcijos irgi nepalaiko. Keista, bet KIA Soul EV valdymas balsu veikia ir be papildomų mobilaus telefono galimybių
  • Kai išsiaiškinau, kaip veikia, visą kelionę naudojau aktyvaus kelio linijų stebėjimo funkciją. Deja, bet sistema dar netobula – kai kuriuose vingiuose sutikusi apsnigtą ar nublukusią kelio žymėjimo liniją sistema tiesiog išsijungdavo be jokio įspėjimo ir paleisdavo vairo kontrolę. Taigi, visiškai pasitikėti šia labai naudinga sistema nevertėtų
  • įtariu, kad Hyundai Ioniq adaptyvios kruizo kontrolės gamintojas yra tas pats, kuris šią sistemą tiekia ir VW e-Golf. Pirmasis jos minusas – jei 60 km/h greičiu artėjate link prie šviesoforo stovinčių automobilių, sistema pradeda stabdyti gerokai per vėlai ir tada stabdo jau gan agresyviai. Šlapia ar slidi kelio danga – ir jūs jau “instaliavotės” į priekyje esančio automobilio galą. Ir šiaip, kai matai, kad atstumas jau gan menkas, o greitis nemažėja, instinktyviai spaudi stabdžius. Patikėkite, stabdžius “spaudžia” netgi šalia sėdintys keleiviai 🙂
  • Antrasis adaptyvios kruizo kontrolės minusas – gan vangus įsibėgėjimas nuo sankryžos. Netgi pensininkas su berete nuo sankryžos važiuoja sparčiau, tad, norint nebūti stabdžiu, tenka kojiniu būdu vytis “nuvažiuojantį traukinį”
  • Apskritai kruizo kontrolė nėra tobula – kartais išjungus ne iš kart lėtėja, o kartais įjungus šokteli į priekį ir tik tada susipranta, kad visgi greitėti nereikėjo. Vėlgi keista, bet senesnė KIA Soul EV sumontuota kruizo kontrolė (tiesa, ne adaptyvi), veikia tolygiau
  • Hyundai Ioniq turi ir avarijos padėti išvengti turinčią bei nuo susidūrimų su pėsčiaisiais saugančią sistemas. Nesigilinau, kaip jos veikia, bet per kelią bėgančios lapės, kurios kailio vos neparvežiau į Vilnių nė viena sistema neužfiksavo. O gal ir neturėjo?
  • Nissan Leaf nuo 2013 metų turi galimybę įkrovimo jungčių dangtelį atidaryti nuo rakto. Nežinau kodėl, bet nei KIA Soul EV, nei Hyundai Ioniq Electric šios funkcijos nenukopijavo. O ji tikrai verta dėmesio!

Pirmą kartą prie įkrovimo stotelės bandžiau atspėti, kurioje pusėje yra įkrovimo lizdas. Pagalvojau, kad nerašyta taisyklė – degalų užpylimo žarna prietaisų skydelyje yra toje pusėje, kur pilami degalai, tinka ir elektromobiliui. Tik šį kart vietoje žarnos pavaizduotas laidas su kištuku. Deja. Laidas su kištuku pavaizduotas dešinėje, o įkrovimo jungtis yra kairėje. Žinoma, tai tikrai menka smulkmena.

Hyundai Ioniq kaina

Naujas Hyundai Ioniq Electric Lietuvoje gali būti dviejų komplektacijų – Comfort ir Style, prie kurių dar galima pridėti pasirinktą spalvą ir odinį saloną. Kainos:

Konkretus automobilis, kurį bandžiau yra nuvažiavęs 12000 km ir jį taip pat galima nusipirkti. Žinoma, pigiau nei naują:

 

 

“Riebiausias” Hyundai Ioniq Electric minusas

Jei aukščiau paminėti Hyundai Ioniq minusai tikrai neturėtų atbaidyti nuo šio puikaus ir labai efektyvaus elektromobilio įsigijimo, tai vienas minusas tikrai įtakos jūsų sprendimą. Nuo užsakymo, jei renkatės ne salone esantį elektromobilį, gali tekti laukti nuo pusės metų iki metų, kol galėsite juo važiuoti. Į priežastis nesigilinau, bet esmė paprasta – jei norite Hyundai Ioniq šiandien – jis, tikėtina, Lietuvoje pardavime yra vienintelis (tas, kuriuo važinėjau). Kito tokio, ypač kitokios komplektacijos tektų labai ilgai laukti. Taigi, jei jau matuojatės sau Ioniq – nesnauskite, kol to paskutinio Lietuvoje parduodamo Hyundai Ioniq kažkas nenupirko pirmas!

4 mintys apie „Hyundai Ioniq Electric testas“

  1. Sveiki.
    Svajoju įsigyti Hyundai Ionic Hybrid. Naujo niekaip negaliu įpirkti, bet kartais atsiranda automobilių iš JAV, po nedidelių avarijų. Mano klausimai būtų sekantys. Turint automobilio VIN numerį, galima kažkokiu būdų surasti automobilio istoriją, svarbiausia patikrinti ridą? Jeigu automobilio oro pagalvės nesuveikusios, tai gal nebus nurašytas kaip metalo laužas ? 🙂 Tada kokios galimos problemos automobilį iš JAV priregistruoti LT ? Reikia keisti posūkio žibintus ? Tada elektroninis spidometras, kuris rodo mylias. Kiek ieškojau info, tai pakeisti sudėtinga. Radijas turbūt irgi neveiks. Gal kas turite žinių šiuo klausimu ? Dar klausimas, ar LT Hyundai servisas priima remontuoti automobilį iš JAV (žinoma už pinigus) ? Tada dar norėjau paklausti, gal kas žinote, kaip gi tos DCT pavarų dėžės patikimumas ? Čia mano manymu gali būti didžiausias galvos skausmas. Dar man labai įdomu sekantis momentas:esant tik vidaus degimo varikliui, pvz pradedant lėtai važiuoti, tai leidžiama buksuoti sankabai, kol minimalūs variklio apsisukimai ir pirma pavara jau leidžia važiuoti be sankabos praslydimo. O kaip hibridinėje jėgainėje ? Gal lėtai pajudant iš vietos sankaba būna pilnai sujungta ir tik elektros variklis lėtai suka DCT ? Be sankabos buksavimo ? Nes pagal mano logiką, tai tokiu atveju, DCT turėtų laikyti ilgiau ?
    Labai ačiū už atsakymus ir info !

    1. Su tiek klausimų geriau būtų susėsti prie kavos 🙂 Pabandysiu trumpai atsakyti:
      – pagal VIN galima daug ką patikrinti – ieškokite bloge straipsnelių “automobilio pirkimas iš jav”. Tokių net 7 dalys yra, jei neklystu
      – dokumento tipas nurodomas aukciono metu. Salvage – taisomas, Totaled – nebe ir pan. Beje, nuo pagalvių suveikimo tai nepriklauso
      – registruojant reikia geltonų posūkių (jei tikras amerikonas), priešrūkinio gale ir posūkių šonuose (jei nėra veidrodėliuose). Tada reikia geometrijos patikros su pažyma ir techninės ekspertizės
      – spidometrai persidaro ne visi, tad priklausys nuo modelio. Radijos irgi – kai kurias perdaryt tiesiog neapsimokės. Navigacijas kai kurias perdaro, kai kurių ne
      – remontuoti Hyundai servisas tikrai imsis, bet greičiausiai negalės su kompais pasijungti. Bent jau KIA tikrai negali
      – apie DCT dėžę nieko nesuprantu, tad ir nekomentuosiu.

      Pats Ioniq turiu patirties tik su elektriniu. Man labai patiko, tad tokį tikrai turėsiu.

      1. Ačiū už info. Atsiprašau, mat pirma parašiau, o tik paskui pamačiau tuos straipsnius 🙂 Kad greičiausiai negalės pajungti diagnostikos, tai čia sudėtingo automobilio remontą daro labai komplikuotą. Panašu, kad teks dar savo 20 metų senumo dyzelį pirpinti… ech…

        1. Jei tikrai norite tapti elektriniu, tos kliūtys jums tikrai nesutrukdys – yra pilna auksarankių lietuvoje, kurie moka tvarkyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *